„Vertinu kaip neišmintingus, ir visai nepriklausomai nuo to, kokia būtų JAV administracija“, – trečiadienį BNS perduotame komentare teigia ministrė pirmininkė.
Taip ji įvertino prezidento Gitano Nausėdos ir Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidato į premjerus Gintauto Palucko siūlymus normalizuoti santykius su Pekinu.
„Ponas Nausėda puikiai žino iš informacijos, kuri prieinama mums abiem, o ponas Paluckas žinotų, jeigu bent kiek labiau būtų domėjęsis užsienio politika, kad tiek respublikonų, tiek demokratų politikai vertina Lietuvos institucijų pastangas stiprinti ryšius su demokratijomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei supratimą, kad būtina minimizuoti rizikas, kylančias iš Kinijos ambicijų“, – teigia I. Šimonytė.
Trečiadienį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas, kuris būdamas prezidentu 2017–2021 metais pradėjo įnirtingą prekybos karą su Kinija, nustatydamas didelius muitus kiniškoms prekėms dėl, jo teigimu, nesąžiningos Pekino praktikos.
Įtampa nesumažėjo ir valdant demokratui Joe Bidenui, santykiai buvo žemiausiame taške per pastaruosius dešimtmečius, o Vašingtonas įvedė naujus griežtus muitus kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms, elektromobilių akumuliatoriams ir saulės baterijoms.
„Tai yra klausimas, kuriuo JAV politikoje egzistuoja konsensusas ir tokių temų likę ne tiek daug“, – sako I. Šimonytė.
Pasak jos, Lietuvos pastangos per šią kadenciją stiprinti savo atsparumą, kurti švarias tiekimo grandines taip pat buvo „aukštai vertinamos ir atvėrė nemažai durų“.
I. Šimonytės teigimu, ekonominio spaudimo Lietuvai dėka net Europos Sąjungos (ES) lygiu gerokai suintensyvėjo diskusijos apie Kinijos vaidmenį ES ekonomikoje.
„Matome bent dalinį pokytį ten, kur anksčiau buvo tik džiaugiamasi intensyvia prekyba ir tuo, kad ES užleido aibę pozicijų, įskaitant ir strateginių, Kinijos importui. Rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, neabejotinai bus daug daugiau dėmesio ir ES laikysenai šioje temoje“, – dėstė Vyriausybės vadovė.
Anot I. Šimonytės, sprendimas pažeminti diplomatinių santykių lygmenį buvo vienašalis Kinijos sprendimas, o Lietuva savo sprendimais jo negali.
„Jeigu sąlyga pakeisti tą Pekino sprendimą bus mums ar mūsų bendraminčiams pakeisti kitus savo sprendimus, man sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti vertintina kitaip nei pažeminimas“, – teigė premjerė.
Ji pridūrė, kad Lietuva iki šiol yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų kare prieš Rusiją, kurią savo ruožtu remia Kinija.
„Tad apgailėtina, kad numanomas Vyriausybės, kuriai, kaip buvo teigiama, nebus įdomi užsienio politika, nes ją neva jau vykdo Prezidentas ir jie jam „netrukdysią“, vadovas iš visų geopolitinių iššūkių, grėsmių ir galimybių Lietuvai teiškelia šį vieną“, – rašomo premjerės pozicijoje.
G. Paluckas praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad jo Vyriausybė siektų atkurti pilnaverčius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų.
Socialdemokratų kandidatas į premjerus sakė sieksiantis, kad į Pekiną grįžtų dirbti Lietuvos ambasadorius, o į Vilnių – Kinijos ambasadorius.
Už santykių su Kinija normalizavimą pasisako ir prezidentas G. Nausėda, tačiau jis pabrėžia, kad tai turi būti abipusis interesas.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.
Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
apmažins apetitus į valstybės biudžetą.
