„Privalome pradėti realias derybas dėl narystės ES Ukrainai ir Moldovai kuo greičiau – šį pusmetį“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su Estijos ir Latvijos vyriausybių vadovėmis sakė I. Šimonytė.
„Turime vykdyti savo pažadą Ukrainos ir Moldovos žmonėms ir išnaudoti šį istorinį momentą plėsti Europos sėkmės erdvę taip pat ir dėl mūsų pačių saugumo“, – pridūrė ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad derybas dėl narystės ES su Ukraina ir Moldova būtina pradėti šių metų birželį.
Pirmadienį trijų šalių premjerės susitiko Vilniuje, Lietuvai perimant pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.
Anot I. Šimonytės, susitikime taip pat aptartas Baltijos regiono saugumas ir gynyba, parama Ukrainai, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, regioninių infrastruktūros projektų įgyvendinimas.
„Mūsų šalys situaciją vertina vienodai, mūsų regiono saugumas tiesiogiai susijęs su Ukrainos pergale ir negalime pavargti. Tikiu, kad nepavargsime padedami Ukrainai kovoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji teigė, jog ES būtina toliau didinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, plėsti šaliai agresorei įvestas sankcijas, ieškoti kaip užkardyti jų apėjimo atvejus.
I. Šimonytės teigimu, Rusijos ekonomikos rezultatai rodo, kad ES sankcijos veikia, daro „tiesioginį ir ilgalaikį poveikį“.
„Sutarėme, kad ir toliau reikia didinti spaudimą, stiprinti Rusijos tarptautinę izoliaciją, nuosekliai griežtinti sankcijas, sutelkti pastangas regione, ES ir visame pasaulyje, kad galėtume užkirsti kelią bandymams apeiti nustatytas sankcijas“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, Baltijos šalių lyderės taip pat sutarė, jog NATO viršūnių susitikime Vašingtone liepą šalys turės „pademonstruoti vienybę stiprinant gynybos pajėgumus“, taip pat „pagal visus kriterijus“ įgyvendinti gynybos planus.
„Ne mažiau 2 proc. nuo BVP (gynybos finansavimas NATO šalyse – BNS) yra ne lubos, o absoliučiai būtinas minimumas. Tą gynybai privalo skirti visos sąjungininkės“, – teigė premjerė.
Anot jos, NATO valstybės turi sutarti, kaip skatinti gynybos pramonę, bendradarbiavimą su Indijos-Ramiojo vandenyno regionu
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) sakė, kad Vakarų sąjungininkai turi rasti būdų, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas skiriant paramą Ukrainai, taip pat esą svarbu, kad ES įvestų 14-ąjį sankcijų paketą „kaip įmanoma greičiau“.
Jos teigimu, kitame ilgalaikiame ES biudžete daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gynybos finansavimui, gynybos pramonės skatinimui.
„Todėl reikia greitai rasti būdų kaip padidinti kapitalą, paskatinti Europos gynybos pramonę. Tai galėtų būti gynybos obligacijos ar kitokia alternatyva“, – žurnalistams teigė K. Kallas.
Latvijos premjerė Evika Silina (Evika Silina) po susitikimo pabrėžė, kad Baltijos Ministrų Tarybos valstybės susitarė dėl bendrų prioritetų ir veiksmų prieš NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
„Didžiausiu prioritetu išlieka stiprus atgrasymas ir gynyba. Tam reikia NATO vienybės, daugiau sąjungininkų pajėgų rytiniame NATO sparne, daugiau karinės pramonės, aukštos parengties“, – sakė E. Silina.
Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija – įkurta 1994 metais Taline.
Pirmininkavimas Baltijos šalių bendradarbiavime vykdomas rotacijos būdu, kiekvienai Baltijos valstybei pradedant pirmininkavimą nuo naujų kalendorinių metų.
