Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Praeitame amžiuje dar sovietmečiu pradėtos Nacionalinio stadiono statybos – vėl kalbų ir dėmesio epicentre įvairiuose valdžios rūmuose. Netikėtai jas pakurstė vidaus reikalų ministras pareiškęs, jog Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad stadionas bus statomas skubos tvarka, o statybos bus baigtos 2016-aisiais.
Beje, ši data – atsitiktinai ar neatsitiktinai – sutampa su šios Vyriausybės kadencijos pabaiga.
Ar stadiono statybų istorijoje Dailio Barakausko pavardė nebus įrašyta kaip blogojo pranašo – jis panašiai jau buvo prisižadėjęs pareigūnams nuo gegužės padidinti atlyginimus, tačiau pažado netesėjo.
Sporto departamento vadovas sako, jog reali stadiono pabaigtuvių data galėtų būti 2020-ieji.
Beje, stadiono statybas numatoma baigti ne pirmąkart. Tai jau turėjo nutikti 2009-aisiais: Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ir Dainų šventės renginiai jau turėjo vykti šiame stadione. Algirdo Brazausko vadovaujama vyriausybė statyboms buvo numačiusi daugiau nei 200 milijonų litų, tačiau vyriausybėje jį pakeitus Gediminui Kirkilui, statybos sustojo.
Dabar juokaujama, kad tas stadionas turėjo dvi statybų pradžias. Gal trečias kartas nemeluos.
Pasikeitus Vyriausybės vadovui, pasikeitė ir finansavimo prioritetai
Nacionalinio stadiono projektas pradėtas rengti 1985-aisiais, statybos pajudėjo po dvejų metų. Vėliau per ketverius metus sumontuota dalis tribūnų rėmų. Tačiau 1993-aisiais statyba užkonservuota.
Apie stadioną vėl prisiminta 2006-aisiais – jam suteiktas nacionalinės svarbos sporto objekto statusas. Parengta stadiono projekto korektūra, atitinkanti tarptautinius standartus su arena sporto varžyboms ir kultūros renginiams. Dvi futbolo treniruočių aikštės, dvi krepšinio sporto salės, takeliai lengvajai atletikai.
Numatyti 25 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams, taip pat galimybė padidinti iki 30 tūkst. vietų.
Buvusio premjero A. Brazausko vadovaujamos vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas sako, kad stadiono statybas buvo numatoma baigti 2009-aisiais vyksiantiems Lietuvos tūkstantmečio renginiams.
„Be stadiono Dainų šventė negalėjo įvykti. Kaip pamenat, ji be Šokių dienos ir praėjo. Tai buvo vienas iš [stadiono statymo] motyvų. Kitas – Lietuvai tokio reprezentacinio stadiono reikėjo. Gerai neprisimenu, bet tam buvo numatyta apie 200–220 milijonų“, – pasakoja buvęs vyriausybės kancleris 2001–2006 m. A. Z. Kaminskas.
Tačiau tais pačiais 2006-aisiais vyriausybėje A. Brazauską pakeitęs G. Kirkilas nusprendžia stadionui numatytą sumą peržiūrėti.
„Mes buvom šiek tiek sustoję iš dalies dėl ribotų finansų – prioritetas buvo Europos čempionatas. O kitas dalykas buvo, kad tuo metu turėjom teisėsaugos medžiagą dėl neskaidrumų vykdant šias statybas. Mes paskyrėm maždaug, atrodo, 120 milijonų litų“, – mena buvęs Ministras Pirmininkas 2006–2008 m. G. Kirkilas.
Žada ne tik stadioną, bet ir du baseinus
Stadiono statyboms iš viso išleista iki 120 milijonų litų. Statybos vėl sustojo. Tačiau šią savaitę vidaus reikalų ministras D. Barakauskas netikėtai pareiškė, kad Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, jog nacionalinis stadionas būtų baigtas statyti skubos tvarka.
Tam esą reikia 270 milijonų litų, o statybos būtų finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.
„Jos praktiškai yra numatytos. Yra duotas pavedimas visoms ministerijoms. [...] Stadionas – tai ne vien atvira erdvė su sėdimomis vietomis. Tai ir didelis kompleksas, kuris bus paslėptas po tomis vietomis, kur žmonės sėdi“, – tikina vidaus reikalų ministras D. Barakauskas.
Ministras teigia, kad baigti stadioną norima 2016-aisiais metais. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius sako, kad apie stadiono statybų pradžią ir pabaigą būtų galima kalbėti tik pavykus deryboms dėl galimos Europos Sąjungos finansinės paramos. O susiderėjus gaunama parama įpareigotų statyti stadioną.
„Jei mes apginame [projektą] prieš Europos Komisiją ir gauname finansavimą nacionalinės svarbos objektui, tuomet viskas išsidėlioja labai aiškiai – iki 2020-ųjų jis tikrai būtų pastatytas“, – svarsto Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.
Sporto federacijų sąjungos vadovas teigia, kad investuojant šimtus milijonų į sporto infrastruktūrą, neturėtų būti pamirštas pats sportas, kitaip pastatytose salėse ir arenose sporto renginiai nevyks.
„Sporto infrastruktūros plėtra negali vykti be didesnio federacijų finansavimo. Pavyzdžiui, mes pastatėm begalę arenų Europos čempionatui. Ir tos arenos šiandien neturi pakankamo sporto renginių apkrovimo, kadangi federacijos neturi pinigų tiem renginiams. Todėl viskas turi būti derinama – jei skiri pinigų sporto infrastruktūrai, turi skirti daugiau ir federacijoms“, – įsitikinęs Sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nusiteikusi pagaliau pastatyti ne tik nacionalinį stadioną. Jos planuose – ir daugiau sporto objektų.
„Prioritetai yra trys: du baseinai – baseinas Vilniuje ir Klaipėdoje – ir nacionalinis stadionas Vilniuje. Ačiū“, – šią savaitę komentavo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
