„Esu įsitikinęs, kad bendradarbiaudami su profesinėmis sąjungomis išspręsime švietimo sistemos problemas, kurios susikaupė per kelerius metus ir ypač paaštrėjo dėl ekonominiu sunkmečiu sumažintų išlaidų socialinei sferai. Vyriausybė yra įsipareigojusi palaipsniui didinti švietimo finansavimą“, – sakė premjeras A. Butkevičius.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmąkart po kelerių metų pertraukos švietimo sistemai buvo paliktos dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atsilaisvinusios papildomos lėšos – per 60 mln. litų. Taip pat buvo padidintas ir mokinio krepšelis.
Susitikime sutarta, kad Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su profesinėmis sąjungomis bei kitomis ministerijomis, parengs bendrojo ugdymo sistemos pertvarkos strateginį planą iki 2020 metų.
Anot Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo, 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje švietimui numatyta skirti daugiau nei 30 mlrd. litų. „Ši finansinė perspektyva nuo praėjusios skirsis tuo, jog lėšas skatinama nukreipti pirmiausia ne mokymosi infrastruktūrai, bet kokybei – taip pat ir mokytojų darbo sąlygų gerinimui“, – teigė R. Motuzas.
Susitikime su premjeru dalyvavo Lietuvoje viešintis Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto generalinis direktorius Martinas Romeris, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, Lietuvos švietimo profesinė sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto iniciatyva tarptautiniu mastu įgyvendinama kampanija švietimo kokybei gerinti, kurios metu Europos šalyse organizuojamos įvairios akcijos, siekiant atkreipti dėmesį į ugdymo kokybę ir aplinką. Jos metu daug dėmesio taip pat skiriama per ekonominę krizę daugelyje šalių sumažintam švietimo finansavimo atkūrimui ir didinimui.
Pedagogų atstovai atkreipė dėmesį, jog tarptautinių organizacijų rekomenduojamas švietimo sistemos finansavimo lygis iki 2020 m. turėtų pasiekti 6 proc. nuo BVP. Vėliausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje išlaidos švietimui 2011 m. sudarė 5,17 proc. BVP. Panašią lėšų dalį skyrė ir kitos Europos valstybės – euro zonos šalys šiai sričiai finansuoti vidutiniškai skyrė 5,15 proc., ES šalys narės vidutiniškai 5,25 proc. BVP.
„Esame pasirengę šiuos klausimus konstruktyviai ir nuosekliai spręsti. Rengiantis svarstyti kitų metų biudžetą svarbu su pedagogų profesinėmis sąjungomis ir kitais socialiniais partneriais diskutuoti ir nuspręsti, kaip geriausia panaudoti lėšas – mokytojų atlyginimų didinimui, galbūt mokytojų pavėžėjimui ar kitiems būdams, kurie leistų pagerinti pedagogų darbo sąlygas“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.
