„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – pranešime žiniasklaidai teigė S. Skvernelis.
Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad gindamos savo vežėjų interesus, Lietuva, Latvija, Lenkija, Estija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Malta ir Kipras ketina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl nepriimtinų Mobilumo paketo nuostatų.
„Lietuva nusivylusi šiuo Europos Parlamento sprendimu. Šalia teigiamų Mobilumo paketo nuostatų, pavyzdžiui, geresnių darbo ir poilsio sąlygų vilkikų vairuotojams, priimti ir tie pasiūlymai, kurie turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos klimato politikos tikslams. Priimta Lietuvai itin nepalanki vilkikų grąžinimo kas 8 savaites nuostata, kuri diskriminuoja Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių vežėjus“, – pranešime sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Lietuva ir toliau visomis įmanomomis politinėmis bei teisinėmis priemonėmis gins savo vežėjų interesus“, – pridūrė jis.
URM teigimu, Europos Komisija yra įsipareigojusi iki metų pabaigos atlikti poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo nuostatų, kuriomis įpareigojama kas 8 savaites grąžinti vilkiką į įmonės registracijos šalį. Lietuva ir kitos Mobilumo paketui nepritarusios šalys tikisi, kad atlikus vertinimą, Europos Komisija pateiks atitinkamus pakeitimus. Pažymėtina, kad šios nuostatos įsigalios ne anksčiau kaip 2022 metais.
Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur. Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.
Lietuva kartu su kitomis aštuoniomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis svarstant paketo nuostatas ES Taryboje nepritarė šiam dokumentui, tačiau jų nepakako blokuoti sprendimą. Lietuvos nuomone, pakete numatytos priemonės yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.
Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas aštuonias savaites ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.
Mobilumo paketą sudaro trys dokumentai – reglamentas, kuriuo nustatomas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką, reglamentas dėl vairuotojų maksimalios darbo trukmės ir minimalaus poilsio laiko ir direktyva, kuria peržiūrimi vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir nustatomos vairuotojų komandiravimo taisyklės.
Daugelis Mobilumo pakete įtvirtintų nuostatų, išskyrus taisykles dėl vairavimo trukmės, bus pradėtos taikyti anksčiausiai praėjus 18 mėnesių po teisės aktų įsigaliojimo.
