Todėl jie neabejoja, kad per artimiausias dvi savaites naujasis Ministrų kabinetas pradės dirbti.
Kandidatą rado oponentų stovykloje
Lietuvos socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus vairuojama koalicija „3+1“ pagaliau įtikino šalies Prezidentę D.Grybauskaitę, kad centro kairės jėgos gali valdyti šalį. Pirmadienį D.Grybauskaitė jau paskyrė premjeru A.Butkevičių ir jam patikėjo Ministrų kabineto formavimą. Jau aiškios ir visų ministerijų vadovų kandidatūros, bet kandidatus dar egzaminuos pati Prezidentė.
„Daugiausia iečių laužoma dėl Darbo partijos kandidatų“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius. Pagal koalicijos susitarimą Darbo partijai priklauso socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, žemės ūkio bei kultūros ministrų portfeliai. „Prezidentė iš pradžių visai nenorėjo „darbiečių“ atstovų matyti koalicijoje, vėliau – Vyriausybėje, tačiau savo poziciją ji sušvelnino ir dabar kalbama jau apie konkrečias kandidatūras“, – pridūrė A.Krupavičius.
Prezidentė taip pat išreiškė norą, kad Darbo partijos siūlomi kandidatai į ministrus nebūtų partiniai. Vis dėlto Darbo partija netikėtai nustebino ir valstybės vadovus, ir politologus, į žemės ūkio ministro postą pasiūliusi dabartinį viceministrą Mindaugą Kuklierių, atstovaujantį Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. M.Kuklierius pasiūlymą tapti ministru priėmė ir iškart sustabdė narystę TS-LKD partijoje.
„Turėjome ir anksčiau panašių precedentų, – aiškino politologas A.Krupavičius. – 1996–2000 m. Vilija Blinkevičiūtė dirbo socialinės apsaugos ir darbo viceministre kaip TS-LKD narė, o kai Naujoji sąjunga (socialliberalai) jai pasiūlė socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, ji labai gerai vadovavo ministerijai, beje, dirbo ir kitoje kadencijoje.“
Nuo 2006 m. V.Blinkevičiūtė atstovauja Lietuvos socialdemokratų partijai.
Susivokė realybėje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis nemano, kad, leisdama A.Butkevičiui formuoti Ministrų kabinetą, Prezidentė pamiršo savo ambicijas. „Tokių terminų apskritai nevartočiau, nes jie neatitinka tikrovės, – įsitikinęs L. Bielinis. – Sakyčiau taip: Prezidentė pagaliau pamatė, kad jokia kita koalicija, išskyrus centro kairės, šiuo momentu neįmanoma.“ Vis dėlto politologas neabejoja, kad kai kurių ministrų kandidatūras Prezidentė vertins itin atidžiai.
Šiek tiek kategoriškiau Prezidentę vertino KTU profesorius Algis Krupavičius. „Prezidentė turėjo susitaikyti su politine tikrove, kai Seimo rinkimuose daugiausia balsų gavo centro kairės partijos ir, nepaisydama asmeninių norų, ambicijų bei lūkesčių, D.Grybauskaitė buvo priversta susitaikyti su tuo, kad esame parlamentinė valstybė“, – tikino A.Krupavičius.
Tačiau politologas taip pat neabejoja, kad ne visoms ministrų kandidatūroms šalies vadovė pritars. „Ir vis dėlto, mane, kaip žmogų, džiugina dabartinis Vyriausybės formavimo viešumas, kurio nematėme 2008 m., kai, pavyzdžiui, Andrius Kubilius į Vyriausybę atsivedė tik savo žmones – Arvydą Sekmoką, Dainių Kreivį, Algirdą Šemetą, kurie TS-LKD partijoje buvo nevienareikšmiškai vertinami, bet premjeras juos vis tiek pasirinko“, – pridūrė A.Krupavičius.
Išbarstė turėtą populiarumą
Politologai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškoti kompromisų D.Grybauskaitę privertė ir savaitgalį paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Bendrovės „Vilmorus“ lapkritį atlikta gyventojų apklausa parodė, jog Prezidentės reitingas lapkritį, palyginti su spaliu, smuko rekordiškai žemai. Spalio pradžioje šalies vadove dar pasitikėjo 72,8 proc. piliečių, bet jau lapkritį jos populiarumas smuko iki 59,1 proc.
„Visos kalbos apie tai, kad Prezidentė laukia, kada galės paskelbti pirmalaikius rinkimus, manau, neturi jokio pagrindo, – sakė A.Krupavičius. – Pirmiausia ji suinteresuota tuo, kad valstybė būtų valdoma sklandžiai, o artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES ji, matyt, regi galimybę pasirodyti geriausiai. Jei ji toliau konfrontuotų, neišvengiamai prarastų populiarumą, o Lietuva nepasiruoštų tinkamai pirmininkauti ES.“
O VDU profesoriaus L.Bielinio nuomone, kritusį D.Grybauskaitės populiarumą galėjo lemti ne tik prieštaringi jos pasisakymai prieš ir po Seimo rinkimų, konfrontacija su Darbo partija, bet ir A.Butkevičius. „Gal jos populiarumas krito ir todėl, kad labai ryškiu ir ryžtingu lyderiu pasirodė A.Butkevičius, turintis tokių savybių, kokių neturi Prezidentė“, – svarstė L.Bielinis. Politologas ypač pabrėžė derybines A.Butkevičiaus savybes. Kodėl smuko D.Grybauskaitės reitingai, pasak L.Bielinio, turėtų pasidomėti ir išanalizuoti sociologai.
Premjero Algirdo Butkevičiaus teikiamos ministrų kandidatūros
Aplinkos ministras – Valentinas Mazuronis
Energetikos ministras – Jaroslavas Neverovičius
Finansų ministras – Rimantas Šadžius
Krašto apsaugos ministras – Juozas Olekas
Kultūros ministras – ?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Loreta Graužinienė
Susisiekimo ministras – Rimantas Sinkevičius
Sveikatos apsaugos ministras – Vytenis Andriukaitis
Švietimo ir mokslo ministrė – Virginija Baltraitienė
Teisingumo ministras – Juozas Bernatonis arba Julius Sabatauskas
Užsienio reikalų ministras – Linas Linkevičius
Ūkio ministrė – Birutė Vėsaitė
Vidaus reikalų ministras – Remigijus Žemaitaitis
Žemės ūkio ministras – Mindaugas Kuklierius