„Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kas yra svarbiausi darbai mums artimiausiais metams. Jau girdėti tam tikri šūkiai, kas kam yra svarbiausia: vieniems – socialiniai dalykai, kitiems – žmogus, tretiems – Lietuvos ekonomikos stiprinimas. Todėl manau, kad svarbiausia yra apibendrinti šitą požiūrį ir maksimalus rezultatas mūsų valstybei priklausys nuo mūsų visų bendro darbo.
Aš dažnai girdžiu, ypač būdamas regionuose, kad kažkokia mistinė „valstybė“ yra atsakinga už mūsų rūpesčius, kasdieninį gyvenimą. Aš visada sakau, kad nėra tokio daikto „valstybė“ be jūsų pačių. Valstybė esame mes patys ir jos augimas bei tvarumas priklauso nuo žmonių stiprybės ir to, kokį indelį mes patys įnešam į jos augimą,“ – pirmadienį LPK surengtoje konferencijoje, skirtoje pasirengimui 2016 m. Seimo rinkimams, sakė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Ekonomistų skaičiavimais, artimiausių kelerių metų perspektyvoje ekonomikos augimas neviršys 2-3 proc., o tolesnė Lietuvos ekonomikos plėtra priklausys nuo struktūrinių problemų sprendimo greičio.
„Nepaisant to, kad Lietuvos BVP augimas vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, šiuo metu matome, kad, skola ir skolos aptarnavimo kaštai išlieka didžiausi regione, konkurencingumo progresas yra nepakankamas, drastiškai mažėja gyventojų skaičius, brangsta viešosios infrastruktūros išlaikymas, elektros kaina pramonei vis dar aukščiausia regione, negerėja užsienio investuotojų pritraukimas, stoja Lietuvos eksportas“, – atkreipia dėmesį ekonomistai.
LPK atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybės skola išlieka iki šiol išlieka didžiausia Baltijos valstybių regione: 2012 m. ji siekė 39,8 proc. BVP, 2015 m. – 41,7 proc. BVP, kai Latvijos skola 2012 m. sudarė 40,9 proc. BVP, 2015 m. – 37,3 proc. BVP, o Estijos valstybės skola 2012 m. 9,7 proc. BVP, šiemet – 10,3 proc. BVP. LPK taip pat paskaičiavo, kad per 2012-2015 m. laikotarpį gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 82 tūkst. Kalbėdami apie būtinybę liberalizuoti darbo santykius pramoninkai politikams siūlė atkreipti dėmesį, kad 2011-2012 m., Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pagal atleidimo iš darbo kaštus Lietuva užėmė 62 vietą, o 2015-2016 m. – 109, pagal įdarbinimo ir atleidimo praktiką Lietuva 2011-2012 m. užėmė 117 vietą, o 2015-2016m. – 120.
Pagrindinis lokomotyvas užbuksavo
LPK vadovas R. Dargis konferencijos metu atkreipė dėmesį ir į gerokai sulėtėjųsį Lietuvos eksporto augimą. Pramoninkai atkreipia dėmesį, kad, tarkime, 2013 m. I pusm. šalies eksportas siekė 9,1 proc, 2014 m. I pusm. – 3,5 proc, o 2015 m. I pusm. jau fiksuojamas neigiamas 0,3 proc. apimčių kritimas.
„Nepaisant vis dar vyraujančių ūkio augimo tendencijų, Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonomikos perspektyvos verčia sunerimti. Didžiausią nerimą kelia tai, kad pradeda šlubuoti pagrindinis Lietuvos ūkio variklis – eksportas, kuris mažai ir atvirai mūsų ekonomikai buvo tapęs pagrindiniu lokomotyvu. Turime nepamiršti, kad tolimesnis tvarus valstybės augimas labai priklausys nuo politikų toliaregiškumo ir jų priimamų politinių sprendimų, įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas, ypatingą dėmesį skiriant verslo aplinkos gerinimui, inovacijų ir investicijų skatinimui,“ – kalbėjo LPK prezidentas R. Dargis.
Esminiai siūlymai
LPK politikams likus iki Seimo rinkimų metams vykdyti atsakingą viešųjų finansų politiką, siekiant biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymo, struktūrinių Lietuvos ekonomikos ir verslo aplinkos problemų sprendimo – neproporcingai didelio darbo jėgos apmokestinimo ir biurokratinės naštos mažinimas, mokesčių administravimo supaprastinimas, darbo santykių liberalizavimas.
Pramonininkai taip pat prašo imtis ryžtingų švietimo sistemos reformų, kad sistema atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, įgyvendinimas, senstančios visuomenės, mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir nelanksčiausios regione imigracijos politikos klausimų sprendimo.
Premjeras: reikia priimti socialinį modelį
Diskusijoje su LPK dalyvavęs premjeras, socdemų lyderis Algirdas Butkevičius teigė, kad Lietuvos konkurencingumas šiuo metu gerėja.
„Jau daug kartų įsitikinęs, kad Lietuvos ekonomikos konkurencingumas gerėja. Tokią informaciją yra pateikęs Pasaulio ekonomikos forumas“, – sakė A. Butkevičius.
Anot jo, kad šalies konkurencingumas išaugtų dar labiau reikėtų priimti socialinio modelio projektą.
„Dabar reikalinga, būtų priimtas socialinis modelis. Priėmus socialinį modelį, mūsų konkurencingumas, aš manau, šokteltų maždaug per dešimtį punktų. [...] Socialinio draudimo tarifas paskutiniais metais yra mažinamas vienu procentiniu punktu. Tai aš manau, kad mokestinė našta turėtų mažėti. [...] Kitas kelias – biurokratinės naštos mažinimas“, – pasakojo A. Butkevičius.
Kalbėdamas apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą premjeras tikino, kad didžiosios skolos iš esmės susiformavo 2008 m. krizės laikotarpiu.
„Skola susiformavo ekonominio sunkmečio laikotarpiu, o kada yra daromas palyginimas, tai reikia lyginti su bendruoju vidaus produktu ir žiūrėti, kiek reikia refinansuoti paskolų tais metais, tai 2015 metais mums reikia refinansuoti, jei skaičiuosime litais, tai 3,5 milijardo, tai reiškia, kad dinamika yra truputį kitokia, bet vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, kada mes dabar pradėjome skolintis labai mažomis palūkanomis ir kai išleidžiamo 10 metų vertybiniai popieriai, tai nuteikiame mus optimistiškai“, – aiškino ministras pirmininkas.
„Aš manau, kad galima bus kalbėti apie subalansuotą biudžetą tikriausiai 2018 metais”, – spėjo A. Butkevičius.
