Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Labai kvailai skamba frazė,kad premjeras atsikirto Grybauskaitei.
Kaip galėjo čemodanėlis "atsikirsti" finansų specialistei.
Tai juodas humoras.
Kaip galėjo čemodanėlis "atsikirsti" finansų specialistei.
Tai juodas humoras.
Gėda klausytis Lietuvos ministro pirmininko kalbas, visur mato įtarimus - matyt ji nori dalyvauti politikoje,... Mes tiek pripratę gyventi turint privalumus( t.y. savus, nes Lietuva yra giminių kraštas),o kaip tik reikia atlikti namų užduotis, sustojam, nes už mus niekas jų negali atlikti. Kodėl, ogi todėl, kad per skandalus nelieka laiko dirbti. Sako - dešimt kartų atmatuok, o paskui kirpk, o pas mus ATVIRKŠČIAI. Gerbiu europarlamentarės nuomonę, nes ji yra teisinga visu 100 proc., tačiau kas mėgsta girdėti TIESĄ IŠSAKYTA Į AKIS. Tad ir vyksta apsigynimo reakciją, kurią žmonėms mulkino valdininkai protus - tuojaus , tuojaus, rytoj,....Kasdiena, kiekvienas žmogus privalo pasikalbėti su sava sąžine, tai reiškia, pats save pasikritikuoti arba pasigirti.
na - turbut ish shalies - geriau matosi!
kazkas panashu - vienas tiki, kad isives, nieko nedarydams...ir kitus bando itikint!
kazkas panashu - vienas tiki, kad isives, nieko nedarydams...ir kitus bando itikint!
Premjeras atsikirto Lietuvos nepastangas kritikuojančiai eurokomisarei
Kirkile,eik nakhui.
Komunistai kirkilai, amb - lauk iš Lietuvos!
Amerika po dvidešimties ir netikri lietuviai
Antanas Baskas
Lietuva nuo 1964 iki 1994 metų Rytų ir Vidurio Europoje buvo tarp pirmaujančių dabar vadinamoje informacinių technologijų srityje.
Verslo žinios 2006 03 29 rašė, kad pagal pasirengimą informacinėms technologijoms Lietuva 2005 m. palyginus su 2004 m. smuko pozicija žemyn, Estija pakilo iš 25 į 23 vietą.
Pirmavo-JAV, 2-Singapūras, 3-Danija, 4-Islandija, 5-Suomija, 23-Estija, 44-Lietuva.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis pagal galimybes konkuruoti pasaulyje Lietuva smuktelėjo iš 34 vietos 2005 m. į 40 vietą 2006 m.
Atitinkamai Estija pakilo iš 26 į 25, Latvija iš 39 į 36 vietą.
Pirmauja Šveicarija, Suomija, Švedija, Danija.
PDF vertinimu Lietuvos konkurencingumą žlugdo prasta sveikatos apsauga, žemas pradinio mokslo lygis, valdžios išlaidavimas (regis, neįvertino korupcijos apimčių; technologinio atsilikimo; girtuokliavimo ir rūkymo nuostolių, mažinančių konkurencingumą).
Informacinių technologijų (IT) įtaką darbo našumui, o tuo pačiu konkurencingumui rodo ne tik Danijos, Suomijos, Estijos geri rodikliai IT ir konkurencingume.
Estija kilo pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuva krito pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuvos institucijų 2005 m. korupcijos žabojimas įvertintas 64 proc., Estijos - 79,8, Lietuvos Vyriausybės efektyvumas 76,1, Estijos – 82,8.
Lietuva pagal valstybinių institucijų teikiamų elektroninių paslaugų kiekį 2006 metais užimė 83 vietą iš 198 pasaulio valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva itin atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių - Latvija užima 56, o Estija - 25 vietą, rodo JAV Brown universiteto sudarytas elektroninės valdžios indeksas.
JAV mokslininkų sudarytame reitinge pirmąsias tris vietas užima atitinkamai Pietų Korėja, Taivanis ir Singapūras.
Sąraše JAV 2006 m. užimė 4-ą (2005 - 3), Rusija - 43 (109), Lenkija - 63 (92), o Baltarusija - 64 (115) vietą.
Lietuvoje buvo įkurta viena pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje Ryšių ir informatikos ministerija, bet Adamkus su konservatoriais ją prieš dešimtmetį panaikino ir tuo nubloškė Lietuvą į ES uodegą pagal informacinių technologijų naudojimą.
O tuo pačiu ir pagal konkurencingumą, nes šios technologijos iš esmės įgalina padidinti daugumos darbų našumą, veiklų veiksmingumą.
Viena iš priežaščių lėmusių Lietuvos ateities žlugdymą yra vykdyta liberali politika, nesudarius jos veiksmingumui reikiamų sąlygų.
Skleistas mitas, kad svarbiausia privatizavimas, kad geriausia valdo laisva rinka, nors ji efektyvi, kai rinkos dalyviai turi vienodą informaciją, kai nėra mokestinių iškraipymų ir neracionalių psichinių motyvų.
Deja, valdžiusios partijos siekė priešingo, kad informaciją turėtų tik savi, buvo skleidžiama dezinformacija, leidžianti prichvatizuoti, sukeliamos psichozės kelti nekilnojamo turto kainas.
Ar pas kaimynus yra tiek daug liberalių partijų: Zuoko liberalų centro, Paulausko liberalų socialistų, Auštrevičiaus liberalų sąjūdžio, Pakso liberalų demokratų? Pastarasis, regis, suprato, kad tik prie atitinkamos tvarkos tam tikrose srityse galima visuomeniškai veiksminga liberali politika ir pernai partijos pavdinime atsirado žodžiai Tvarka ir teisingumas.
Be tvarkos ir teisingumo liberalizmas tampa vagizmu. Tai prieš šimtą metų pastebėjo ir garsusis anglas Bertranas Raselas: vagis vargiai galės įtikinti žmones, kad daro jiems gera, nors valdantieji turtuoliai daro panašių mėginimų, ir dažnai sėkmingai. Lietuvoje tai sekmingai darė dauguma valdžiusių partijų, kaip turinčių pavadinime žodį liberalai, taip ir jais nepasivadinę konservatoriai, socialdemakratai, bet vykdę prichvatizavimą pavadintą liberalizavimu. Tokiu liberalizavimu, jo priedanga vadinama laisva rinka buvo ir yra apvagiami milijonai Lietuvos gyventojų, sąlygotas masinis skurdas, girtuokliavimas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais.
Lietuvoje liberalizavimas padarytas šventa karve. Kai kas ką pasiūlo neatitinkančio šioms pažiūroms, tuoj apšaukiamas nacionalistu, populistu.
Nepadeda nei tai, kad tas populizmas įgyvendintas šalyse, į kurias lygiuojamės.
Taip prieš gerą dešimtmetį Amerikoje netvarka kompiuterizavime duodanti milijardinius nuostolius buvo įvardyta kompiuterių chaosu.
Tvarkos įvedimui 1996 m. Kongresas priėmė atitinkamus įstatymus, o Klintonas išleido juos įgyvendinančius įsakymus. Klintono intelekto koeficientas (IQ) 182, Bushas - kvailiausias JAV prezidentas per pastarąjį šešiasdešimtmetį. Jo IQ tik 91.
Su minėtais teisės aktais nubėgau pas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką liberalą Babravičių, bet jam šie JAV dokumentai pasirodė varžantys verslininkų laisves. Kai po kelių metų šio komiteto pirmininku tapo socialdemokratas Kunčinas, jam taip pat netiko mineti neliberalūs dokumentai.
Tad iki šiol Lietuvoje siaučia kompiuterių chaosas, arba lietuviškai drumstas vanduo, leidžiantis vogti ir turtėti Lietuvos ateities sąskaita.
Ir tas pats ne tik kompiuterių srityje.
Verta paminėti, kad dalis to, kas numatyta minėtais JAV teisės aktais, Lietuvoje buvo įgyvendinta dvidešimčia metų anksčiau negu šie aktai įsigaliojo.
Amerika 1996 m. kompiuterių chaosą gydė, įsteigdama šios srities specialistų tarybą. Lietuva dvidešimčia metų anksčiau neleido kompiuterių chaosui atsirasti, įstaigdama Respublikinės automatizuotos valdymo sistemos vyriausiųjų konstruktorių tarybą.
Tai viena iš priežaščių, kodėl Lietuva tris dešimtmečius buvo pavyzdžiu šioje srityje kaimynams.
Deja, atėję į valdžia naujieji netikri lietuviai ėmė griauti dešimtmečiais kurtas institucijas. Lietuvos valstybės griovėjų, prisidengusių liberalizmu, negaliu vadinti lietuviais. Man netikri lietuviai Adamkus ir konservatorių vadai, panaikinę Ryšių ir informatikos ministeriją. Man netikri lietuviai konservatorių vadai, panaikinę Mokslų akademiją. Iki to Mokslų akademija valdė keliolika mokslo institutų. Kai jų valdymas buvo perduotas politikams, institutų darbuotojų skaičius sumažėjo esminiai.
Įvedus institutų finansavimą pagal publikacijų skaičių, sumažėjo ekspertų, galinčių vertinti, prognazuoti, mokslinių darbų skirtų Lietuvos ateičiai. Didžiausia vertybe padaryta publikacija, o ne institutuose vykdomų darbų įtaka Lietuvos dabarčiai ir ateičiai.
Vertinti pagal publikacijų skaičių gali bet koks partinis, vertinti pagal vykdomų darbų įtaką Lietuvos ateičiai, nepakanka vien partiškumo.
Netikrų lietuvių tarpe svarbiausia partiškumas. Tas pats savas tinka valdyti bet kurios srities ministeriją, ar kitą valstybinę įstaigą, nes pagrindinis jam kvalifikacinis reikalavimas - įdarbinti savus partiečius ir klausyti rėmėjų.
Dirbu pastate, kuriame yra Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Jis skirsto pinigus moksliniams tyrimams. Jo absoliučią daugumą sudaro kelios dešimtys panelių ir ponių.
Dalis iš jų ženklią darbo laiko dalį rūko, geria kavą, bet fondas vis plečiasi. Fondo vadui, aišku partiniam, regis, Vilniaus m. soceldemokratų tarybos nariui, atkreipiu dėmesį, kad įstatymai draudžia rūkyti darbo patalpose. Jis skėstelia rankomis - suprask - premjeras reklamuoja rūkymą, o jo darbuotojos ir toliau nusiženginėja įstatymams - nuodija ir nerūkančius.
Toks vadovas parenka ekspertus, vertinančius, kokius mokslinius darbus finansuoti ir vėl pagal publikacijas. Nepastebėjau, ar fonde yra bent viena darbuotoja-darbuotojas sugebantis vertinti ne pagal publikacijų skaičių, o pagal jų reikšmingumą Lietuvai.
Lietuvos politiką lemia ne jos ateities poreikiai, o partijų rėmėjų interesai.
To pavyzdys - Kirkilo š. m. vasario dvidešimtosios potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios paskirtis - pasiūlyti kaip geriau įgyvendinti valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, pagerinti tarpinstitucinį koordinavimą. Minėtas Lietuvos atsilikimas rodo, kad gerinti yra ką. Bet darbo grupės daugumą sudaro socialdemokratų, konservatorių ir kitų partijų rėmėjai. Jų iki šiol siūlyti gerinimai sąlygojo Lietuvos atsilikimą. Darbo grupėje neradau nei vieno mokslininko, dirbančio šioje srityje, ar veiksmingų informacinių sistemų konstruktoriaus.
O pirmaujančiose valstybėse pyrago (iš ES ir valstybės biudžeto pinigų) dalybas lemia ne politikai, ne jų rėmėjai, o atitinkamos srities strategai – konstruktoriai – projektuotojai, įrodę savo darbais, kad jie yra srities žinovai.
Šių šalių įstatymai numato, kad į atitinkamas valstybines pareigas gali būti paskirti tik sugebantys jas geriausiai vykdyti. Tą sąlygoja ir įstatymais įtvirtinta valstybės pareigūnų asmeninė atsakomybė.
Lietuvoje nėra institucijos su asmenine atsakomybe informacinės visuomenės plėtros srityje. Jos reguliavimo struktūra viena iš galimai prasčiausių – padalinta tarp keturių ministerijų, Seimo ir Vyriausybės komitetų, komisijos, Prezidento tarybos, forumo ir kitų – viso vienuolika institucijų. Kad vaikas būtų be galvos, sako pakanka devynių auklių.
Kaip valdyti valstybės ateitį, dviratis išrastas prieš dešimtmečius, bet netikriems lietuviams tai nepakeliui.
Politika ne tik informacinių technologijų, bet ir bendrai inovacijų srityje prasilenkia su sveiku protu ne todėl, kad Lietuvoje politikų intelektas mažesnis nei Busho.
Lemia rėmėjų interesai, lemia politikų savanaudiškumas.
Todėl skurdas ne tik nemažėja, bet didėja. Plinta nuodijimasis tabaku, alkoholiu ir kitais narkotikais.
Bet daugumos mylimas Kirkilas yra pavyzdys rūkyti ir jo žodžiais gerti saikingai.
Nesvarbu, kad saikingai geriant, dauguma tampa alkoholikais.
Nesvarbu, kad nuo saikingo iki alkoholizmo nuodijimasis neša Lietuvai milijardinius nuostolius dabar ir užsako dar didesnius ateičiai.
Dabar ES dėl alkoholio vartojimo patiria 125 mlrd. eurų materialių nuostolių (išlaidos sveikatos apsaugai, nusikaltimais padaryti nuostoliai, prarastas darbingumas, eismo nelaimių žala ir kita) ir 270 mlrd. dėl alkoholio vartojimo prarastų gyvenimo metų, patirtų kančių. O alkoholio industrijos vertė nepalyginamai mažesnė - 45 mlrd. eurų.
Lietuva pagal alkoholio, tabako reklamos valdomus nuostolius pirmauja Europoje.
Taigi, yra sričių, kuriose valdžiusių partijų politika atvedė Lietuvą ir į pirmaujančių gretas.
Prisiminkim dar pirmavimą pagal savižudybes, išvarytų mažais atlyginimais į vakarus skaičių. Pagal rūkymo žalą taip pat neatsiliekam.
Ačiū partijai ir vyriausybei už pirmavimą pagal tris žalingiausius sveikatos rizikos veiksnius: aukšto kraujospūdžio, tabako ir alkoholio.
Valdanti partija viena – visos valdančios yra valdomos Pociaus turimos kompromituojamos medžiagos, nors ir pasivadinusios įvairiais liberalais (Zuoko, Paulausko, Auštrevičiaus), LSDP (Brazausko, Kirkilo), Darbo (Uspaskicho, Boso),Valstiečių liaudininkų (Pruskienės). Visos balsavo taip, kad Pocius liktų. Eilinį kartą vaidinama skirtybių vienybė per KGB rezervą.
Tėvynės sąjungai (Landsbergio, Kubiliaus, Juknevičienės), kaip vienai iš ilgiausiai valdžiusiai partijai, tenka vieni didžiausių laurų už pirmavimą pagal pirmus tris sveikatos rizikos veiksnius: kraujospūdį, tabaką, alkoholį.
Visos valdžiusios partijos nuolaidžiavo tabako ir alkoholio reklamai.
Visos valdžiusios partijos vykdė politiką, sukėlusią daugeliui stresus iki vaikų palikimo ir išvykimo užsidirbti svetur jų išlaikymui.
Viena politika, viena partija, viena tiesa televizijose, internete, skaitlingiausioje spaudoje: stresai sveika, rūkyti madinga, gerkite silpnus ir kokybiškus nuodus.
Atsiprašau, Kirkilas rūkydamas pypkę pasakė: kokybiškus alkoholinius gėrimus.
Deja, alkoholiku tampama kaip nuo nekokybiškų taip ir nuo kokybiškiausių, silpniausių saikingiausio alkoholinių gėrimų vartojimo.
Politikai netikri lietuviai nuo leidimo reklamuoti prie tiesioginio reklamavimo pereina, kai iškyla grėsmė jų rėmėjams pelnytis iš visuomenei nuostolingo gyvenimo būdo.
Antanas Baskas
Lietuva nuo 1964 iki 1994 metų Rytų ir Vidurio Europoje buvo tarp pirmaujančių dabar vadinamoje informacinių technologijų srityje.
Verslo žinios 2006 03 29 rašė, kad pagal pasirengimą informacinėms technologijoms Lietuva 2005 m. palyginus su 2004 m. smuko pozicija žemyn, Estija pakilo iš 25 į 23 vietą.
Pirmavo-JAV, 2-Singapūras, 3-Danija, 4-Islandija, 5-Suomija, 23-Estija, 44-Lietuva.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis pagal galimybes konkuruoti pasaulyje Lietuva smuktelėjo iš 34 vietos 2005 m. į 40 vietą 2006 m.
Atitinkamai Estija pakilo iš 26 į 25, Latvija iš 39 į 36 vietą.
Pirmauja Šveicarija, Suomija, Švedija, Danija.
PDF vertinimu Lietuvos konkurencingumą žlugdo prasta sveikatos apsauga, žemas pradinio mokslo lygis, valdžios išlaidavimas (regis, neįvertino korupcijos apimčių; technologinio atsilikimo; girtuokliavimo ir rūkymo nuostolių, mažinančių konkurencingumą).
Informacinių technologijų (IT) įtaką darbo našumui, o tuo pačiu konkurencingumui rodo ne tik Danijos, Suomijos, Estijos geri rodikliai IT ir konkurencingume.
Estija kilo pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuva krito pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuvos institucijų 2005 m. korupcijos žabojimas įvertintas 64 proc., Estijos - 79,8, Lietuvos Vyriausybės efektyvumas 76,1, Estijos – 82,8.
Lietuva pagal valstybinių institucijų teikiamų elektroninių paslaugų kiekį 2006 metais užimė 83 vietą iš 198 pasaulio valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva itin atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių - Latvija užima 56, o Estija - 25 vietą, rodo JAV Brown universiteto sudarytas elektroninės valdžios indeksas.
JAV mokslininkų sudarytame reitinge pirmąsias tris vietas užima atitinkamai Pietų Korėja, Taivanis ir Singapūras.
Sąraše JAV 2006 m. užimė 4-ą (2005 - 3), Rusija - 43 (109), Lenkija - 63 (92), o Baltarusija - 64 (115) vietą.
Lietuvoje buvo įkurta viena pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje Ryšių ir informatikos ministerija, bet Adamkus su konservatoriais ją prieš dešimtmetį panaikino ir tuo nubloškė Lietuvą į ES uodegą pagal informacinių technologijų naudojimą.
O tuo pačiu ir pagal konkurencingumą, nes šios technologijos iš esmės įgalina padidinti daugumos darbų našumą, veiklų veiksmingumą.
Viena iš priežaščių lėmusių Lietuvos ateities žlugdymą yra vykdyta liberali politika, nesudarius jos veiksmingumui reikiamų sąlygų.
Skleistas mitas, kad svarbiausia privatizavimas, kad geriausia valdo laisva rinka, nors ji efektyvi, kai rinkos dalyviai turi vienodą informaciją, kai nėra mokestinių iškraipymų ir neracionalių psichinių motyvų.
Deja, valdžiusios partijos siekė priešingo, kad informaciją turėtų tik savi, buvo skleidžiama dezinformacija, leidžianti prichvatizuoti, sukeliamos psichozės kelti nekilnojamo turto kainas.
Ar pas kaimynus yra tiek daug liberalių partijų: Zuoko liberalų centro, Paulausko liberalų socialistų, Auštrevičiaus liberalų sąjūdžio, Pakso liberalų demokratų? Pastarasis, regis, suprato, kad tik prie atitinkamos tvarkos tam tikrose srityse galima visuomeniškai veiksminga liberali politika ir pernai partijos pavdinime atsirado žodžiai Tvarka ir teisingumas.
Be tvarkos ir teisingumo liberalizmas tampa vagizmu. Tai prieš šimtą metų pastebėjo ir garsusis anglas Bertranas Raselas: vagis vargiai galės įtikinti žmones, kad daro jiems gera, nors valdantieji turtuoliai daro panašių mėginimų, ir dažnai sėkmingai. Lietuvoje tai sekmingai darė dauguma valdžiusių partijų, kaip turinčių pavadinime žodį liberalai, taip ir jais nepasivadinę konservatoriai, socialdemakratai, bet vykdę prichvatizavimą pavadintą liberalizavimu. Tokiu liberalizavimu, jo priedanga vadinama laisva rinka buvo ir yra apvagiami milijonai Lietuvos gyventojų, sąlygotas masinis skurdas, girtuokliavimas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais.
Lietuvoje liberalizavimas padarytas šventa karve. Kai kas ką pasiūlo neatitinkančio šioms pažiūroms, tuoj apšaukiamas nacionalistu, populistu.
Nepadeda nei tai, kad tas populizmas įgyvendintas šalyse, į kurias lygiuojamės.
Taip prieš gerą dešimtmetį Amerikoje netvarka kompiuterizavime duodanti milijardinius nuostolius buvo įvardyta kompiuterių chaosu.
Tvarkos įvedimui 1996 m. Kongresas priėmė atitinkamus įstatymus, o Klintonas išleido juos įgyvendinančius įsakymus. Klintono intelekto koeficientas (IQ) 182, Bushas - kvailiausias JAV prezidentas per pastarąjį šešiasdešimtmetį. Jo IQ tik 91.
Su minėtais teisės aktais nubėgau pas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką liberalą Babravičių, bet jam šie JAV dokumentai pasirodė varžantys verslininkų laisves. Kai po kelių metų šio komiteto pirmininku tapo socialdemokratas Kunčinas, jam taip pat netiko mineti neliberalūs dokumentai.
Tad iki šiol Lietuvoje siaučia kompiuterių chaosas, arba lietuviškai drumstas vanduo, leidžiantis vogti ir turtėti Lietuvos ateities sąskaita.
Ir tas pats ne tik kompiuterių srityje.
Verta paminėti, kad dalis to, kas numatyta minėtais JAV teisės aktais, Lietuvoje buvo įgyvendinta dvidešimčia metų anksčiau negu šie aktai įsigaliojo.
Amerika 1996 m. kompiuterių chaosą gydė, įsteigdama šios srities specialistų tarybą. Lietuva dvidešimčia metų anksčiau neleido kompiuterių chaosui atsirasti, įstaigdama Respublikinės automatizuotos valdymo sistemos vyriausiųjų konstruktorių tarybą.
Tai viena iš priežaščių, kodėl Lietuva tris dešimtmečius buvo pavyzdžiu šioje srityje kaimynams.
Deja, atėję į valdžia naujieji netikri lietuviai ėmė griauti dešimtmečiais kurtas institucijas. Lietuvos valstybės griovėjų, prisidengusių liberalizmu, negaliu vadinti lietuviais. Man netikri lietuviai Adamkus ir konservatorių vadai, panaikinę Ryšių ir informatikos ministeriją. Man netikri lietuviai konservatorių vadai, panaikinę Mokslų akademiją. Iki to Mokslų akademija valdė keliolika mokslo institutų. Kai jų valdymas buvo perduotas politikams, institutų darbuotojų skaičius sumažėjo esminiai.
Įvedus institutų finansavimą pagal publikacijų skaičių, sumažėjo ekspertų, galinčių vertinti, prognazuoti, mokslinių darbų skirtų Lietuvos ateičiai. Didžiausia vertybe padaryta publikacija, o ne institutuose vykdomų darbų įtaka Lietuvos dabarčiai ir ateičiai.
Vertinti pagal publikacijų skaičių gali bet koks partinis, vertinti pagal vykdomų darbų įtaką Lietuvos ateičiai, nepakanka vien partiškumo.
Netikrų lietuvių tarpe svarbiausia partiškumas. Tas pats savas tinka valdyti bet kurios srities ministeriją, ar kitą valstybinę įstaigą, nes pagrindinis jam kvalifikacinis reikalavimas - įdarbinti savus partiečius ir klausyti rėmėjų.
Dirbu pastate, kuriame yra Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Jis skirsto pinigus moksliniams tyrimams. Jo absoliučią daugumą sudaro kelios dešimtys panelių ir ponių.
Dalis iš jų ženklią darbo laiko dalį rūko, geria kavą, bet fondas vis plečiasi. Fondo vadui, aišku partiniam, regis, Vilniaus m. soceldemokratų tarybos nariui, atkreipiu dėmesį, kad įstatymai draudžia rūkyti darbo patalpose. Jis skėstelia rankomis - suprask - premjeras reklamuoja rūkymą, o jo darbuotojos ir toliau nusiženginėja įstatymams - nuodija ir nerūkančius.
Toks vadovas parenka ekspertus, vertinančius, kokius mokslinius darbus finansuoti ir vėl pagal publikacijas. Nepastebėjau, ar fonde yra bent viena darbuotoja-darbuotojas sugebantis vertinti ne pagal publikacijų skaičių, o pagal jų reikšmingumą Lietuvai.
Lietuvos politiką lemia ne jos ateities poreikiai, o partijų rėmėjų interesai.
To pavyzdys - Kirkilo š. m. vasario dvidešimtosios potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios paskirtis - pasiūlyti kaip geriau įgyvendinti valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, pagerinti tarpinstitucinį koordinavimą. Minėtas Lietuvos atsilikimas rodo, kad gerinti yra ką. Bet darbo grupės daugumą sudaro socialdemokratų, konservatorių ir kitų partijų rėmėjai. Jų iki šiol siūlyti gerinimai sąlygojo Lietuvos atsilikimą. Darbo grupėje neradau nei vieno mokslininko, dirbančio šioje srityje, ar veiksmingų informacinių sistemų konstruktoriaus.
O pirmaujančiose valstybėse pyrago (iš ES ir valstybės biudžeto pinigų) dalybas lemia ne politikai, ne jų rėmėjai, o atitinkamos srities strategai – konstruktoriai – projektuotojai, įrodę savo darbais, kad jie yra srities žinovai.
Šių šalių įstatymai numato, kad į atitinkamas valstybines pareigas gali būti paskirti tik sugebantys jas geriausiai vykdyti. Tą sąlygoja ir įstatymais įtvirtinta valstybės pareigūnų asmeninė atsakomybė.
Lietuvoje nėra institucijos su asmenine atsakomybe informacinės visuomenės plėtros srityje. Jos reguliavimo struktūra viena iš galimai prasčiausių – padalinta tarp keturių ministerijų, Seimo ir Vyriausybės komitetų, komisijos, Prezidento tarybos, forumo ir kitų – viso vienuolika institucijų. Kad vaikas būtų be galvos, sako pakanka devynių auklių.
Kaip valdyti valstybės ateitį, dviratis išrastas prieš dešimtmečius, bet netikriems lietuviams tai nepakeliui.
Politika ne tik informacinių technologijų, bet ir bendrai inovacijų srityje prasilenkia su sveiku protu ne todėl, kad Lietuvoje politikų intelektas mažesnis nei Busho.
Lemia rėmėjų interesai, lemia politikų savanaudiškumas.
Todėl skurdas ne tik nemažėja, bet didėja. Plinta nuodijimasis tabaku, alkoholiu ir kitais narkotikais.
Bet daugumos mylimas Kirkilas yra pavyzdys rūkyti ir jo žodžiais gerti saikingai.
Nesvarbu, kad saikingai geriant, dauguma tampa alkoholikais.
Nesvarbu, kad nuo saikingo iki alkoholizmo nuodijimasis neša Lietuvai milijardinius nuostolius dabar ir užsako dar didesnius ateičiai.
Dabar ES dėl alkoholio vartojimo patiria 125 mlrd. eurų materialių nuostolių (išlaidos sveikatos apsaugai, nusikaltimais padaryti nuostoliai, prarastas darbingumas, eismo nelaimių žala ir kita) ir 270 mlrd. dėl alkoholio vartojimo prarastų gyvenimo metų, patirtų kančių. O alkoholio industrijos vertė nepalyginamai mažesnė - 45 mlrd. eurų.
Lietuva pagal alkoholio, tabako reklamos valdomus nuostolius pirmauja Europoje.
Taigi, yra sričių, kuriose valdžiusių partijų politika atvedė Lietuvą ir į pirmaujančių gretas.
Prisiminkim dar pirmavimą pagal savižudybes, išvarytų mažais atlyginimais į vakarus skaičių. Pagal rūkymo žalą taip pat neatsiliekam.
Ačiū partijai ir vyriausybei už pirmavimą pagal tris žalingiausius sveikatos rizikos veiksnius: aukšto kraujospūdžio, tabako ir alkoholio.
Valdanti partija viena – visos valdančios yra valdomos Pociaus turimos kompromituojamos medžiagos, nors ir pasivadinusios įvairiais liberalais (Zuoko, Paulausko, Auštrevičiaus), LSDP (Brazausko, Kirkilo), Darbo (Uspaskicho, Boso),Valstiečių liaudininkų (Pruskienės). Visos balsavo taip, kad Pocius liktų. Eilinį kartą vaidinama skirtybių vienybė per KGB rezervą.
Tėvynės sąjungai (Landsbergio, Kubiliaus, Juknevičienės), kaip vienai iš ilgiausiai valdžiusiai partijai, tenka vieni didžiausių laurų už pirmavimą pagal pirmus tris sveikatos rizikos veiksnius: kraujospūdį, tabaką, alkoholį.
Visos valdžiusios partijos nuolaidžiavo tabako ir alkoholio reklamai.
Visos valdžiusios partijos vykdė politiką, sukėlusią daugeliui stresus iki vaikų palikimo ir išvykimo užsidirbti svetur jų išlaikymui.
Viena politika, viena partija, viena tiesa televizijose, internete, skaitlingiausioje spaudoje: stresai sveika, rūkyti madinga, gerkite silpnus ir kokybiškus nuodus.
Atsiprašau, Kirkilas rūkydamas pypkę pasakė: kokybiškus alkoholinius gėrimus.
Deja, alkoholiku tampama kaip nuo nekokybiškų taip ir nuo kokybiškiausių, silpniausių saikingiausio alkoholinių gėrimų vartojimo.
Politikai netikri lietuviai nuo leidimo reklamuoti prie tiesioginio reklamavimo pereina, kai iškyla grėsmė jų rėmėjams pelnytis iš visuomenei nuostolingo gyvenimo būdo.
Kierkilas perdaug sau leidžia. Kodėl mes turime būti toliau maustomi?
Mūsų komisarė šeimyniškai pataria - vaikai, susiimkit, ambalistai bjauriai prašvilpė eurą, dabar reikia tikrų priemonių ir noro integruotis į ES. Ji pataria kaip išdykusiems, nerūpestingiems vaikams. Tik svetimus galima nepagrįstai girti.
Kirkilove irodyk darbais , kaip keli Lietuva , ne atsikirtimais pries komisare. argi gali partinukas ircementuotojas valdyti Lietuva, stai jums ir rezultatas. Partiniu mokyklu mokinukai Amb ir kirklis. vienas cementuotojas kitas statybininkas. I kisines sustate ir sucementavo puikiai
REKLAMA
REKLAMA
Premjeras atsikirto Lietuvos pastangas kritikuojančiai eurokomisarei