„Mes turbūt turėsime problemą su „Revolut“. Na, deja, bet, mano galva, tai nebuvo padaryta laikantis ir mūsų... Ne, įstatymus, formalią pusę, atitinka. Bet tų rizikų, kurios yra, tai vienokie ar kitokie sprendimai turės būti priimti. Yra išduota licencija, yra uždėtos lubos, kiek jie gali augti (...) per dvejus metus. Bet po to jokių apribojimų nėra ir dabar kokia yra struktūra, kokie tikslai, kokie akcininkai, visa kita, tai šiandien kelia klausimų“, – premjerą cituoja vz.lt.
BNS primena, kad Lietuva pirmoji Europoje gruodį suteikė „Revolut“ specializuoto banko licenciją, tačiau pastaruoju metu šiam finansinių technologijų startuoliui tenka sklaidyti dalies politikų keliamas abejones dėl bendrovės veiklos ir planų skaidrumo bei tariamų bendrovės ryšių su Rusija.
Abejones dėl „Revolut“ patikimumo išsakęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Stasys Jakeliūnas vasarį teigė, kad finansų startuolio planus galbūt reikėtų dar kartą nagrinėti nacionalinio saugumo aspektu, tačiau specialios vyriausybinės komisijos vadovas Alminas Mačiulis tuomet tvirtino, kad komisija kol kas neketina to daryti, nes neturi jokios naujos informacijos dėl „Revolut“ grėsmės nacionaliniam saugumui.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas yra ne kartą sakęs, kad kad licencija „Revolut“ buvo išduota įvertinus ne tik finansines rizikas, bet ir iššūkius nacionaliniam saugumui, politines ir geopolitines rizikas.
„Revolut“ vadovas Nikolajus Storonskis, kurio tėvas dirba Rusijos gamtinių dujų koncerno „Gazprom“ grupei priklausančioje bendrovėje, būgštavimus dėl galimų bendrovės ryšių su Rusija neigia ir tvirtina, kad įmonė nekelia jokių grėsmių Lietuvos valstybei.
„Revolut“ specializuoto banko veiklą ketina pradėti pirmoje šių metų pusėje. Startuolis nurodo šiuo metu turintis 4 mln. klientų, o jo operacijų vertė siekia 4,6 mlrd. JAV dolerių per mėnesį.
Galimybė steigti specializuotą banką Lietuvoje atsirado 2017-ųjų pradžioje, įsigaliojus bankų įstatymo pataisoms. Šio tipo bankai turi atitikti visus bankams keliamus reikalavimus, tačiau jiems numatytas žemesnis – 1 mln. eurų – įstatinio kapitalo reikalavimas, apribojama teisė teikti investicines paslaugas.
