Uždaryti parduotuves sekmadieniais ir švenčių dienomis valdančiųjų politikų ir profsąjungų spaudžiami stambieji prekybininkai ruošia naujus ginklus. Štai naujausias mokslinis tyrimas, užsakytas prekybos įmonių asociacijos, vaizduoja kone apokaliptinį scenarijų, kaip visa Lietuva nukentės, jei įpratę kasdien apsipirkinėti gyventojai 60 dienų per metus ant prekybcentrio durų ras pakabintą spyną. Valstybės ekonomikai prognozuojamas metinis ketvirčio milijardo nuostolis, biudžetas neteks 70 mln. eurų, o bedarbiais taps per 4 tūkst. žmonių. Tik prekių kainos esą neturėtų keistis.
„Visų šalių, kurios keitė ribojimus patirtis: mažėja apyvarta, darbo vietos, mažėja valstybės pajamos. Nekreipiama dėmesio, bet mažėja vartotojų gerovė, nes jie turi mažiau pasirinkimo“, – teigė tyrimo vadovas Klaudijus Maniokas.
Užsimojusi riboti prekybos tinklų darbo laiką valdžia eina priešingu keliu nei dauguma Vakarų Europos valstybių liberalizuojančių prekybą. Labiausiai panašėjama į Lenkiją, kur per trejus metus žadama uždrausti prekybą ne tik per šventes, bet ir sekmadieniais. O daugiau laisvadienių užsimaniusiems pardavėjams nedarbo sekmadienis esą irgi atsirūgs.
„Remiantis Lenkijos pavyzdžiu, kai buvo įvestas panašus reguliavimas, parduotuvės prailgino darbo laiką penktadieniais ir šeštadieniais dieną prieš ribojimus, įvedė naktinę pirmadienio pamainą ir tuo požiūriu darbuotojams buvo sukurtas kitas nepatogus laikas dirbti“, – komentavo prekybos analitikas Titas Budreika.
Stebėdami tendencijas Lenkijoje, tyrėjai visgi pripažįsta, kad gyventojai tiesiog mažiau išlaidaus ir užuot pravalgę, galės neišleistus pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Visgi nedirbant prekybos centrams, progos užsidirbti neturėtų praleisti degalinės, kuriose kainos apie 20 proc. didesnės ir kurioms prognozuojamas aukso amžius.
„Didieji naudos gavėjai čia būtų degalinės, kurios virto Lenkijoje mini prekybos centrais. Ar mes to norime, kad degalinės dirbtų sekmadieniais, pardavinėtų šviežią mėsą, elektroniką ir papuošalus?“, – sakė K. Maniokas.
Kad ir kaip nykiai Lietuvą be prekybos centrų sekmadieniais ir per šventes vaizduotų prekybininkai ir analitikai, profesinės sąjungos ir toliau reikalauja nedirbti. Esą pirkėjai pripras, o pardavėjai grasinimų atleisti nebijo.
„Prekybos centruose šiuo metu labai trūksta darbuotojų. Centrai plečiasi toliau, man šita tema pasidarė skaudi, nes 5 centrų ponai šokdina visą Lietuvą“, – pasakojo profsąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.
Karą prekybos tinklams ir jų kainoms paskelbusi Vyriausybė kol kas laukia, ar susitars skirtingose barikadų pusėse įstrigę prekybos tinklų vadovai ir darbuotojai. O į prekybininkų užsakytus tyrimus ministrai žiūri pro pirštus.
„Reikėtų atsargiai vertinti, kuomet suinteresuoti asmenys užsako tyrimus. Tikrai ilgalaikėje perspektyvoje kalbant apie darbo dienas, kur prekybos tinklai dirbtų mažiau, gyventojai prisitaikytų, rinka prisitaikytų“, – tikino finansų ministras Vilius Šapoka.
„Aš palaikau didesnį laisvadienių skaičių, tačiau šiuo metu reikia eiti kolektyvinio susitarimo, socialinio dialogo būdu. Kas bus sutarta, tai ir bus, kam Lietuva pasiruošusi“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Matydami, kad dauguma apklausiamų pirkėjų be apsipirkimo sutiktų iškęsti 3 šventines dienas – Kalėdas, sausio pirmąją ir Velykas, prekybininkai linksta šiomis dienomis nebedirbti. Tačiau daugiau – niekaip.
„Mes būtume linkę pritarti dėl šių dienų, visi kiti variantai turi būti palikti savireguliacijai, kiekvienam prekybininkui individualiai apsispręsti“, – kalbėjo prekybos tinklų atstovas Laurynas Vilimas.
Seimas greitu metu turėtų vėl svarstyti pateikimo stadiją praėjusį projektą, pagal kurį rengiamasi uždrausti mažmeninę prekybą per valstybines šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį.
