Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pastaraisiais metais nuteistųjų daugėja. Nors šiuo metu įkalinimo bausmes atliekančių žmonių skaičius yra artimas didžiausiam įmanomam, panikos dėl perpildymo kelti neskubama.
Laikinai Antrosios valdybos viršininko pareigas einantis Darius Kubilius portalui balsas.lt papasakojo apie pataisos namų kasdienybę. Pareigūnas teigė, kad darbuotojų gyvenimą itin apsunkina įstatymai, įpareigojantys nagrinėti kiekvieną, net visiškai absurdišką, nuteistojo skundą.
– Kiek nuteistųjų iš viso galima laikyti Pravieniškėse? – balsas.lt pasiteiravo D. Kubiliaus.
– Visose trijose valdybose galima laikyti 2680 kalinių. Šiuo metu nuteistųjų skaičius yra artimas maksimaliam. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę kalinių skaičius buvo žymiai didesnis. Keitėsi baudžiamieji įstatymai, todėl keitėsi ir nuteistųjų skaičius. Labiausiai nuteistų asmenų buvo sumažėję 2003 metais, kai buvo keičiami kodeksai. Dabar kasmet nuteistųjų šiek tiek daugėja.
– Koks yra Pravieniškėse bausmę atliekančių nuteistųjų kontingentas?
– Nuteistųjų kontingentas yra labai įvairus. Čia atsiduria pirmą kartą už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus teisti asmenys. Jiems skiriamos ilgos įkalinimo bausmės. Yra iki gyvos galvos nuteistų asmenų, kurie iš pradžių bausmę atlieka Lukiškėse. Kalėjime praleidus daugiau kaip 10 metų teismo nutartimi belangė gali būti pakeista į pataisos namus.
Tokiems kaliniams turime atskirus lokalinius sektorius. Šiuo metu iš viso yra 21 toks kalinys. Čia, kaip ir Lukiškėse, jie yra izoliuoti. Nuteistiesiems iki gyvos galvos skiriama griežtesnė priežiūra. Jie neturi jokio kontakto su kitais nuteistaisiais.
– Pravieniškėse dirbate 18 metų. Kokių incidentų prisimenate iš pataisos namų gyvenimo?
– Paskutinis incidentas nutiko prieš trejus metus. Vienas kalinys iš pataisos namų paspruko pasislėpęs medienos prikrautame vilkike, važiuojančiame į Vokietiją.
Jis buvo sulaikytas tik Lenkijos teritorijoje. Apie dingusį kalinį sužinojome skaičiuodami nuteistuosius – vieno pritrūko. Tada pirmiausia buvo apieškotos patalpos. Paskui iškelta versija, kad jis galėjo išvykti. Buvo patikrinti visi maršrutai. Galiausiai jis buvo sulaikytas jau kirtęs Lietuvos ir Lenkijos sieną.
– Galbūt galėtumėte papasakoti ką nors linksmesnio iš nuteistųjų gyvenimo?
– Šiaip nėra liūdna. Kiekvieną dieną yra ką veikti. Daug žmonių, kiekvienas jų yra savotiškas, su savo biografija, nukrypimais, charakteriu. Juk žmonės čia atsiduria ne dėl gerų darbų, o padarę sunkius nusikaltimus.
– Galbūt per ilgametę praktiką tarp kalinių teko sutikti tikrų talentų?
– Turime meno kūrybos studiją. Yra patalpos, kur sudaroma galimybė piešti, drožinėti. Apie 20 nuteistųjų tuo užsiima. Yra žmonių, kurie gali ir nori ką nors veikti. Dalis dirba valstybės įmonėje. Atsiranda vis daugiau galimybių kaliniams dirbti. Todėl dirbančių daugėja, tai džiugina.
Pataisos namuose padaugėjo užsieniečių. Šiuo metu yra keturi juodaodžiai, keli lenkai, olandas. Konfliktų tarp jų ir lietuvių nekyla.
– Ar nuteistieji nesiskundžia laikymo sąlygomis?
– Anksčiau skundai būdavo retas dalykas. Maža to, jie bent jau būdavo pagrįsti. Tada nuteistųjų bendruomenėje skundikai nebuvo toleruojami. O dabar skundžiamasi absoliučiai dėl visko. Vos ne dėl vėjo krypties.
Absurdiškiausia, kad įstatymas įpareigoja atsakyti į visus skundus. Nuteistasis prašo, kad nurodytume raštu, kuriame būryje jis yra laikomas, kokiuose buvo laikomas ir kiek jo būryje yra miegamų vietų. Normaliam žmogui pasakytum, kad nueitų ir susiskaičiuotų. Bet čia negali taip pasakyti, todėl privalai pateikti atsakymus. Taip elgiasi itin daug nuteistųjų.
Apkraudami administraciją skundais nuteistieji daro spaudimą. Mūsų žmogiškieji resursai yra riboti. Specialiai nuteistųjų skundams reikėtų atskirų etatų. Darbuotojų ir taip trūksta, turime laisvų etatų.
