Teisėjas Ernestas Rimšelis pareiškė, kad įžvelgia gynėjų piktnaudžiavimą ir pertraukos nedarys. Teisėjas posėdžio pradžioje gausiai citavo ištraukas iš Advokatų etikos kodekso.
Atidėti posėdį prašė kaltinamojo Rimvydo Purmalio naujasis advokatas. Jis sakė, kad dar nespėjo perskaityti didelės apimties baudžiamosios bylos medžiagos. Gynėjas prašė padaryti pertrauką, nes nori tinkamai atstovauti savo klientui.
Po šių advokato žodžių teisėjas E. Rimšelis priminė, kad Advokatų etikos kodeksas įpareigoja gynėįą elgtis sąžiningai, garbingai, o advokatas, paskirtu laiku negalėsianti dalyvauti posėdyje, nedelsdamas turi informuoti teismą.
„Šiuo atveju su R. Purmaliu sutartis sudaryta spalio 8 dieną, apie tai teismui pranešė šiandien“, – pastebėjo teisėjas.
Prieš tai R. Purnalį gynė kitas advokatas. Pasak teisėjo E. Rimšelio, laikydamiesi kolegiškumo principo, advokatai turi vienas kitam pranešti apie susitarimą ginti klientą ir jo nutraukimą.
Pirmasis posėdis šioje byloje buvo surengtas spalio 5 dieną.
Kaltinamajame akte – apie nužudymą, pažeminimus, subkultūrą
Antradienį valstybės kaltintojas šioje byloje Generalinės prokuratūros prokuroras Zdizlavas Tuliševskis paskelbė kaltinamąjį aktą. Jame vardijami kaltinamųjų padaryti nusikaltimai, jų aplinkybės.
Pasak kaltinamojo akto, nuteistieji pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstravo ir stiprino savo bei nusikalstamo susivienijimo lyderių poziciją, siekė pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę.
2013 metų birželį, negalėdami tiesiogiai susidoroti su dėl įtakos pataisos namuose konkuruojančiu kitu nuteistuoju Deimantu Bugavičiumi ir jo artimiausia jo aplinka, nuteistieji suplanavo sunkiai sutrikdyti sveikatą D. Bugavičių palaikančius kalinius, taip pat juos pažeminti – išvaryti iš lokalinio sektoriaus.
Buvo nuspręsta sušaukti kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių susirinkimą ir jo metu perduoti nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, parengti nusikaltimo padarymo planą.
2013 metų birželio 6-osios vakarą 2-ojo būrio 1-os brigados patalpose buvo sukviestas pasitarimas, jame buvo perduotas nurodymą stipriai sumušti ir pažeminti tris kalinius.
Buvo nuspręsta, kad kaltiniai bus užpulti kitos dienos ankstų rytą miegantys.
Du nuteistieji, būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kitus draudžiamus daiktus. Jie vėliau buvo panaudoti užpuolimo metu.
2013 metų birželio 7 dieną, tarp 4 ir 5 valandos, pataisos namų 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose, veikdami pagal išankstinį susitarimą, septyni nuteistieji vienu metu užpuolė savo lovose gulinčius tris vyrus.
Panaudodami fizinę jėgą ir lipniąją juostą, jie surišo nukentėjusiųjų rankas ir kojas.
Lipnia juosta surišti kaliniai buvo suguldyti ant grindų, mušami rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, užpuolikai šokinėjo ant galvos ir krūtinės.
Egzekucija tęsėsi ne mažiau kaip 20 minučių.
Vienas nuteistųjų tokiu būdu buvo nužudytas – jis patyrė sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, galvos smegenų sumušimą.
Kiti du kaliniai taip pat buvo sužaloti, tačiau išgyveno.
Vieną nuteistąjį buvo nurodyta nunešti į pataisos namų 2-osios brigados 3-ąjį būrį, kuris pagal kriminalinės subkultūros taisykles tarp nuteistųjų laikomas pažemintųjų būriu.
Vienam nuteistajam buvo nurodyta su daiktais išsikelti iš 1-ojo lokalinio sektoriaus. Pastarajam išėjus į pataisos namų krepšinio aikštelę, nuteistasis iš 2-osios brigados 3-ojo būrio (pažemintųjų), vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, kitų nuteistųjų akivaizdoje pažeminti vyrą, apipylė jį skysčiu. Tokiu būdu pagal kriminalinės subkultūros taisykles nukentėjusysis tapo pažemintuoju.
Pravieniškių pataisos namuose veikusio itin pavojingo organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai kaltinami platinę narkotines medžiagas, prievartavę turtą iš kitų nuteistųjų ir žaloję besipriešinančiuosius.
Pagal prokuroro kaltinamąjį aktą, nemažai smurto veiksmų buvo atliekama įkalinimo įstaigos prausykloje. Nuteistieji, verčiami kitų nuteistųjų mokėti jiems pinigus, skambindavo ir prašydavo pagalbos iš giminaičių. Įbauginti nuteistieji pervesdavo pinigų sumas į nurodytas sąskaitas, prokuroras posėdyje vardijo įvairias pinigų sumas.
Iš viso byloje yra 16 kaltinamųjų.
Gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos
Kadangi byla susijusi su itin sunkiais nusikaltimais, imtasi ypatingų saugumo priemonių – kaltinamuosius saugo pusšimtis konvojaus pareigūnų.
Kaltinimai pateikti Aidui Kupčiūnui, Andriui Obelieniui, Artūrui Račkeliui, Artūrui Zykovui, Rimvydui Purmaliui, Erlandui Palukaičiui, Svajūnui Darbutui, Artūrui Lekavičiui, Ryčiui Gudynui, Tomui Mimonskui, Deividui Vonžodui, Arnui Karmazinui, Algimantui Gibui, Dariui Razučiui, Gintarui Žagarnauskui ir Evaldui Baronėnui. Pastarasis yra dirbęs pataisos namų kriminalinės žvalgybos specialistu.
Pareigūnai sako, kad pataisos namuose veikęs susivienijimas susijęs su subkultūros – neformalių taisyklių puoselėjimu – įkalinimo įstaigose.
16 asmenų nuo 20 iki 55 metų, tarp jų vienas buvęs pataisos namų darbuotojas, kaltinami padarę labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Pareigūnai sako, kad nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.
Šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius. Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.
Susivienijimo dalyviai kaltinami narkotinių medžiagų platinimu pataisos namuose, turto prievartavimu iš kitų nuteistųjų, nuteistųjų kūno sužalojimu, pasikėsinimu nužudyti ir nuteistojo nužudymu.
Tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis yra sakęs, kad susivienijimas veikė 2011–2017 metais.
„Tai vienas pirmųjų tyrimų, jis padėjo išaiškinti brutalius nusikaltimus“, – sakė A. Roginskis.
Anot jo, jei nuteistieji nenorėjo dalyvauti gaujos nusikaltimuose, jie buvo verčiami tą daryti. Nors asmuo siųstas už grotų pasitaisyti, jis ten įgydavo kitokios patirties.
Prokuratūros duomenimis, grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.
Jie taip pat skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.
Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą ir kt.
Byloje taip pat esama duomenų, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus.
Vadovaujamų pareigų neužėmęs buvęs prižiūrėtojas kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.
Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Prokuratūros atliktą tyrimą advokatai kritikuoja. Pagrindinio bylos kaltinamojo A. Kupčiūno gynėjas Simonas Slapšinskas antradienį papašė teismo šią bylą grąžinti prokuratūrai dėl kaltinamojo akto trūkumų.
„Pagrindinis epizodas – nusikalstamo susivienijimo sukūrimas, vadovavimas jam. Remiamasi subkultūros taisyklių propagavimu ir jų laikymusi. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas“, – sakė advokatas.
Jis anksčiau minėjo, kad vienintelė valstybė, kriminalizavusi subkultūrą, yra Gruzija. Tą ji padarė 2005 metais.
„Jokia Vakarų valstybė tokių veikų nėra kriminalizavusi. Mes kalbame apie nusikaltimą, kuris net nelaikomas nusikaltimu“, – mano S. Slapšinskas.
