„Institucijų gebėjimas spręsti uždavinius, atlikti tam tikrus veiksmus, apsaugoti tam tikras infrastruktūros vietas yra ženkliai pagerėjęs. Parengtis yra tikrai geresnė. (...) Visgi matome, kad kai kurios institucijos galbūt yra per daug apkraunamos, atsiranda tokių niuansų apie kuriuos rašant popieriuje negali pagalvoti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje tikino G. Balčytytė.
„Šiuo metu jokios tiesioginės grėsmės mūsų valstybei nėra. Tai yra pratybos, sistemų bandymai, kurių tikslas yra pažiūrėti, kaip efektyviai veikiame kritinėse situacijose, kaip gebame paskirstyti resursus, užtikrinti priimančiosios šalies pagalbą, infrastruktūrą, kad galėtų atvykti mūsų sąjungininkai ir suteikti pagalbą“, – kalbėjo ji.
Pasak G. Balčytytės, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyksiančiose pratybose viena diena imituoja dešimt realaus gyvenimo dienų.
„Kasdien situacija pagal pratybų scenarijų vis komplikuojasi, kyla vis didesnės grėsmės, elektros energijos ir interneto ryšio nutrūkimai, diversijos, hibridinės, kibernetinės grėsmės. Tokiose vis sudėtingėjančiose aplinkybėse žiūrime, kaip valstybė gali užtikrinti savo veikimą ir paslaugas savo gyventojams“, – pasakojo Vyriausybės kanclerė.
Pratybų metu išryškėjo pasiruošimo spragos
Trečiadienį spaudos konferencija buvo surengta Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje. Čia pratybų metu įkurtas laikinosios evakuacijos centras, kurių, pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, realios krizinės situacijos atveju prireiktų ne vieno.
„Pagal pratybų užduotį buvo numatyta, kad savivaldybė turi įrengti evakuacijos tarpinį punktą, modeliuojant, kad Vilniaus miesto evakuacija vyktų Suvalkų koridoriaus link. Kadangi susidarytų srautai, kamščiai, 72 valandoms reikėjo įrengti bazę, kurioje galėtų žmonės laikinai prisiglausti“, – Grigiškėse susirinkusiems žurnalistams aiškino V. Benkunskas.
„Savivaldybė iš pratybų organizatorių buvo gavusi užduotis atlikti evakuacijos pratimus gimnazijose, judėjimo negalią turinčių žmonių evakuaciją iš globos ir slaugos namų“, – vardijo jis.
Anot sostinės mero, vykdant šias užduotis, buvo pamatytos ir tam tikros spragos.
„Šių pratybų tikslas yra išsiryškinti problemines vietas. (...) Evakuojant mokyklas ir globos namus pamatėme, kad reikia turėti paruoštą techniką, ypač žmonėms, kurie negali judėti. Lygiai taip pat, nustatant lokacijas, kur galėtų būti vykdoma evakuacija, svarbu įvertinti, kad į jas galėtų atvažiuoti sunkiasvorė technika. Tokie techniniai, praktiniai dalykai buvo identifikuoti“, – pasakojo V. Benkunskas.
Atkreipia dėmesį į pirminės sveikatos paslaugų svarbą
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas pristatė laikinosios evakuacijos centre Grigiškėse viekiančią improvizuotą ligoninę. Pasak jo, tai didelis žingsnis Lietuvai.
„Lietuva žengia tuo keliu, kad yra kuriama skubiosios medicinos pagalbos komanda. Kalbame apie nepriklausomai veikiantį iš 60 medikų sudarytą būrį. Todėl yra būtina patikrinti šios komandos sąveiką su kitomis institucijomis“, – teigė ministras.
„Šioje vietoje turime ir teikiamą pirmąją psichologinę pagalbą. Puikiai visi suprantame, kokio ir reikšmingumo ir svarbos ji yra tokių didelių, sudėtingų situacijų metu“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
Nacionalinio evakuacijos planas – pažengusiame procese
Konferencijos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė ir Nacionalinio evakuacijos plano parengimo reikšmingumą. Anot jos, šis projektas jau įgavęs pagreitį.
„Vidaus reikalų ministerija ėmėsi rimto ir sunkaus darbo – Nacionalinio evakuacijos plano parengimo. Šiuo metu jis yra jau pažengusiame procese. Esame suskaičiavę, kokie yra savivaldybių pajėgumai, ko trūksta. Taip pat paskirstytos užduotys kitoms institucijoms ir ministerijoms“, – sakė A. Bilotaitė.
„Gyvename tokiame laikmetyje, kada labai svarbu yra tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam scenarijui. Tam yra reikalingas gausus pratybų skaičius“, – akcentavo ministrė.
ELTA primena, kad NKVC bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento koordinuojamos pratybos „Vyčio skliautas 2024” prasidėjo pirmadienį ir vyks iki ketvirtadienio.
Pratybomis siekiama identifikuoti silpnąsias grandis, didžiausias rizikas, kylančias valstybei, kai dėl priešiškų veiksmų patiriamos masinės informacinės ir kibernetinės atakos dingsta elektros energijos tiekimas, neveikia mobilusis ryšys ir internetas, sutrinka gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, vykdomos diversijos bei būtina gyventojų evakuacija.
Tokio masto pratybos Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Numatoma, kad jose iš viso dalyvaus apie tūkstantis valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei savanorių. Pratybų dalyviai veiks simuliuojamoje hibridinių ir konvencinių grėsmių aplinkoje, pateikiant kuo realesnę situaciją.
Pasirengimo patikrinimas vyksta septyniose vietose – sostinės savivaldybėje, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje, Gabijos gimnazijoje, Vilniaus Žvėryno gimnazijoje, Vilniaus ir Lentvario geležinkelio stotyse.
