36 kontaktinės pamokos su vaikais per savaitę yra neįtikimas krūvis pedagogui, nes pamokoms reikia atskirai ruoštis, taisyti mokinių darbus, dar vykdomos konsultacijos mokiniams, skiriamas laikas bendravimui su tėvais, dalyvavimui profesinės kvalifikacijos kėlimo mokymuose.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, dirbančiam su didelėmis klasėmis (21 ir daugiau vaikų) ir turinčiam ilgesnį nei dvejų metų stažą, pasiruošimui ir darbų taisymui skiriama 60 proc. nuo kontaktinių valandų skaičiaus. Kadangi įvairių sveikatos bėdų turinčių vaikų mokymas individualiai namie ar nuotoliniu būdu toje konkrečioje mokykloje 2022-2023 mokslo metais nebuvo įskaičiuojamas į kontaktines valandas, tai šiai mokytojai pasiruošimui buvo skiriama 18 valandų per savaitę.
Vadinasi, realus šios mokytojos darbo krūvis sudarė apie 60 valandų per savaitę, bet ji negavo 1,5 etato, o turėjo tenkintis tik 1,25 etatu, kas reiškia labai daug darbo ir nedaug pinigų – apie 1,4 tūkst. eurų „į rankas“, jei nekaupia antroje pensijų pakopoje. Pašnekovė yra įgijusi mokytojos metodininkės kvalifikaciją ir turi 30-ies metų darbo stažą.
„Bet jūs įsivaizduokite: lietuvių kalbos mokytojui 36 kontaktinės pamokos (aš namų mokymą įskaičiuoju, nes vis tiek dirbi su mokiniu). Tai po septynias pamokas kasdien. Aš jau nekalbu apie pasiruošimą ir visa kita. Ir vis tiek buvo tik 1,25 etato. O jei prisiminsim, anksčiau įprastas mokytojo krūvis per savaitę buvo 18 kontaktinių pamokų, tai aš išvis turėjau turėti du etatus. Čia išeina iš už fantazijos ribų suvokti, kaip apskaičiuojami mūsų atlyginimai. Tai nesuvokiamas dalykas, nes kiekvieną kartą, kai eini, klausi, prašai, gauni vis kitokius skaičius“, – portalui tv3.lt pasakojo mokytoja.
Nematė šviesios dienos
„Kažkokie kuriozai. Neturėjau laisvalaikio, o apie šeštadienius ir sekmadienius net nekalbam. Kadangi dirbu progimnazijoje, tai jeigu nori sudominti penktoką, šeštoką, septintoką ir kabo išmani lenta, tu negali ja naudotis kaip paprasta lenta, turi ieškoti interaktyvių priemonių, kurti įvairiausias užduotis. Nuoširdžiai pavyzdžiu kolegoms anglų kalbos mokytojams, kuriems metodinė medžiaga paruošta taip, kad galima pavydėti. Mes, lituanistai, to neturime arba turime labai mažai. Dabar jau kuria atnaujintą turinį eduka.lt, bet viskas dar tik įsivažiuoja ir yra mokama. Mes priversti daug ką kurti patys, o tai užtrunka“, – pabrėžia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina.
Pašnekovė priduria, kad mokinių klasėse taip pat yra po vieną, du ar penkis vaikus su specialiaisiais poreikiais, elgesio ar emocijų sutrikimais. Šiems mokiniams mokytoja užduotis turi parengti atskirai, o tai irgi atima laiką.
„Yra mokinio padėjėjai. Bet, kaip ir visuomet: jų labai trūksta, turėtų būti daugiau. Ir mokytojo padėjėjai medžiagos neruošia, ruošiam mes, dalykų mokytojai. Be to, mokytojų padėjėjai turėtų būti bent jau išklausę kursus ir susipažinę su vaikų, turinčių sutrikimus poreikiais. Kad suvoktų, kaip su jais elgtis. Tikrai gaila žmonių, kurie įmesti ir nežino, ką ir kaip daryti“, – sakė mokytoja, pridūrusi, kad Lietuvoje beveik nėra parengtos metodinės medžiagos specialiųjų poreikių vaikams.
Šios mokytojos darbo diena prasidėdavo 7.30 valandą ryte ir pasibaigdavo apie 22 arba 22.30 valandą vakare. Pamokos pasibaigdavo apie 15 valandą, bet jei vykdavo mokinio konsultacija, tuomet 16 valandą. Po to mokytoja ruošdavosi kitos dienos septynioms pamokoms bei ištaisydavo bent kelių klasių mokinių darbus ar užduotis.
„Aš grįždavau penktadienį iš darbo ir sėsdavau daryti kitos savaitės planą. Tada šeštadienį ieškodavau, žiūrėdavau, gal turiu kokius paruoštukus, darydavau užduotis, ieškodavau metodinės medžiagos, o sekmadienį darbų taisymai ir pirmadienį vėl į darbą“, – pasakojo mokytoja Regina.
„Tai kažkoks užburtas ratas. Man labai savęs gaila, nes aš suvokiau, kad visas mano gyvenimas sukasi tik apie mokyklą ir mokykloje. Man jau užteko. Šiais metais aš pasilikau 25 pamokas per savaitę ir vieną namų mokymą, tai bus 28 kontaktinės valandos. Dabar įdomu, ar aš turėsiu etatą. Iki šios dienos aš to nežinau“, – teigė mokytoja.
Pašnekovė dirba Utenos rajono mokykloje, kurioje mokosi apie 350 mokinių. Mokyklų finansavimas yra pagrįstas klasių krepšeliais ir kuo didesnė mokykla, kuo daugiau mokinių, tuo daugiau lėšų. Šiuo atveju nežmoniškas krūvis mokytojai veikiausiai buvo suformuotas dėl pedagogų trūkumo, o 1,5 etato neskirta, nes mokykla galbūt neturi didelio finansavimo. Pagal Darbo kodeksą maksimalus darbo laikas per savaitę yra 60 valandų arba 1,5 etato.
„Bet to pusantro etato man nebuvo. Kodėl? Aš nežinau“, – stebisi mokytoja, pridūrusi, kad jos darbo užmokestis siekė 2267 eurus „ant popieriaus“. „Į rankas“, jeigu asmuo nekaupia antroje pakopoje, tai sudaro 1393 eurus.
Pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, mokytojai, dėstančiam privalomus dalykus pagal bendrojo ugdymo programas, per mokslo metus negalima skirti daugiau nei 888 kontaktinių valandų vienam etatui. Kadangi mokslo metus sudaro 42 savaitės, tai maksimumas turėtų būti apie 21-22 kontaktinės pamokos per savaitę. Tačiau, kaip matyti iš mokytojos pasidalijimo, realus gyvenimas ne visuomet paiso teisės aktų.
„Taip vyksta, nes nėra specialistų, nėra lietuvių kalbos mokytojų, nebėra kas ima. Ir pats nukenti. Kontaktas su mokiniais yra žymiai sudėtingiau. O kitur prirenka nekontaktinių valandų iš įvairiausių veiklų ir gauna tą patį atlyginimą. Tai čia aš visiškai nesuprantu jokios logikos. Šitas etatinis apmokėjimas yra kažkokia anomalija. Dabar daug kalbama apie darbo užmokesčio didinimą, klasių mažinimą, bet aš asmeniškai į pirmą vietą statyčiau etatų apskaičiavimo problemą. Atrodo, kad ir kiek dirbti, tu vis tiek neuždirbi. O norisi, kad ir pamokos būtų kokybiškos. Dabar atnaujintos ugdymo programos, vadovėlių niekaip nesulaukiam. Kažką kuria, mes laukiam. Mes kantrūs, kaip visada, ir kūrybiški, bet šitas žodis jau per gerklę lenda“, – pasipiktinimo neslepia Regina.
„Aš nesuprantu, kaip išlaikyti energiją, kai su tokiu krūviu fiziškai lieki nepajėgus. Visa laimė, vaikai užauginti, o vyras tai jau žinot. Jis jau praradęs viltį. Norint kažkur pailsėti, savaitgalį išvažiuoti, tau mintyse kapsi, kad turi dar tą padaryti, dar neparuošei, dar neištaisei. Jeigu skiri laiko pramogauti, tai smegenyse kala, kas nepadaryta. Įtampa yra didžiulė, todėl aš dabar kažkaip galvoju, kad imti kuo mažesnį krūvį, nes sveikata ir emocinė būsena yra labai svarbu“, – pridūrė mokytoja.
Kaip suvokti mokytojų algas?
Remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, bendrojo ugdymo mokyklos pedagogų pilnas darbo laikas per savaitę siekia 36 valandas arba 1512 valandų per mokslo metus. Tai sudaro 1 etatą.
Mokytojo darbo krūvį sudaro:
- Kontaktinės valandos, tai yra tiesioginės pamokos.
- Valandos, skirtos pasiruošti pamokoms, ištaisyti mokinių darbus.
- Valandos, skirtos pasirūpinti auklėjamąja klase.
- Valandos, skirtos darbui mokyklos bendruomenei, profesiniam tobulėjimui.
Valandų įkainojimas. Mokytojo darbo valanda įkainojama daugiau, jeigu mokytojas turi aukštesnę kvalifikaciją ir ilgesnį stažą. Tarkime, jeigu mokytojo kategorija žemiausia, o stažas – iki 2 metų, tai viena jo darbo valanda kainuos apie 10,5 eurų „ant popieriaus“ (8,11 koeficientas dauginamas iš 186 eurų bazinės pareiginės algos dydžio ir dalinamas iš 144, kas yra 36 valandos padauginus iš 4 savaičių). Bet švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, tokiems mokytojams suteikiama daugiau valandų pasiruošimui pamokoms.
Jeigu mokytojas yra apsigynęs aukščiausią kvalifikacinę kategoriją o darbo stažas viršija 25 metus, tuomet viena valanda bus įkainota 14,7 eurų „ant popieriaus“. Tik patyrusiems mokytojams skiriama mažiau valandų pamokų pasiruošimui, darbų taisymui.
Pamokų skaičius. Kiekvieno mokytojo kontaktinių valandų, tai yra pamokų, skaičius skirsis, nes tai priklauso nuo vaikų bei klasių skaičiaus, taip pat ir mokytojų skaičiaus mokykloje. Jei mokytojų trūksta, galima įkalbėti žmogų dirbti ir 1,5 etato.
Pasiruošimui skirtas laikas. Nuo pamokų skaičiaus, priklausys ir pasiruošimui skirtos valandos. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, kuris turi ilgesnį nei dvejų metų stažą ir kuris dirba su klase, kai joje yra 21 ir daugiau mokinių, pasiruošimui skiriama 60 proc. nuo pamokų skaičiaus. Tai jei pamokų skaičius per savaitę sudaro 20, pasiruošimui šioms pamokoms bus skiriama 12 valandų.
Tokiam pačiam lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, dirbančiam su tokio paties dydžio klase, bet turinčiam mažiau nei dvejų metų stažą, pasiruošimui bus skiriama 80 proc. nuo pamokų skaičiaus. Vėlgi, jei pamokų skaičius yra 20 per savaitę, šio mokytojo pasiruošimui bus skiriama 16 valandų.
Kitų dalykų mokytojams pasiruošimui skirtų valandų kiekis skiriasi, nes, tarkime, fizinio ugdymo mokytojui nereikia taisyti mokinių darbų, matematikos mokytojams mokinių darbų patikrinimas trunka šiek tiek trumpiau.
Atitinkamai mažiau valandų mokytojo pasiruošimui pamokoms skiriama, kai klasės yra mažesnės. Klasės yra trijų kategorijų: mažiausios – iki 11 mokinių imtinai, vidutinės – nuo 12 iki 20 mokinių, didžiausios – nuo 21 mokinio ir daugiau. Teoriškai klasėje neturėtų būti daugiau nei 30 mokinių.
Vadovavimas klasei. Neįtikėtina, bet tai dar ne visos mokytojų darbo užmokesčio apskaičiavimo džiunglės. Už vadovavimą klasei irgi skiriamos valandos per mokslo metus: kai klasė didelė, 210 valandų per mokslo metus, kai klasė vidutinė – 180, kai klasė maža – 152. Šiuo atveju kalbama apie valandas per mokslo metus. Per mėnesį valandų kiekis gali šiek tiek skirtis. Pavyzdžiui, viena straipsnio autorę konsultavusi mokytoja pasakojo, kad už auklėjamąją klasę per savaitę jai skirtos 5 valandos, mokytoja dirba su didele klase.
Veikla bendruomenei. Bet ir tai dar ne viskas, nes mokytojams dar skiriamos valandos už darbą bendruomenei. Dažnai tai reiškia, kad apmokamos valandos, kai dirbama kokioje nors mokytojų metodinio darbo grupėje, jei pedagogas priklauso vaiko gerovės komisijai, jeigu su vaikais vyksta į ekskursijas ar pažintines keliones, jei organizuoja mokyklos renginius ar papildomai konsultuoja mokinius. Bet iš tiesų niekas už šias valandas neapmoka pagal realų faktą, nes mokyklos neturi pinigų iki dangaus. Kiek įmanoma, tiek apmokama.
„Mokama kaip susitariama mokykloje. Pavyzdžiui, mes susitariame, kad mokytojas važiuos į kelionę. Arba mano gimnazijoje yra kažkoks renginys už mokyklos ribų, įvardintas 18 valandų. Bet gali būti, kad tam mokytojui užteks 10 valandų parengti, o gal reikės ir visų 30 valandų. Bet kadangi mes susitarėme 18, tai gaus už 18 valandų. Ne už faktą. Nes priklauso, kaip susitariama ir priklauso nuo to, kokį turi biudžetą“, – pasakojo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Veiklos sudėtingumas. Dėl veiklos sudėtingumo pedagogų pareiginės pastoviosios algos koeficientai dar gali būti didinami nuo 1 iki 15 proc. Darbas laikomas sudėtingu, jeigu pedagogai dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, jei mokiniui dėl ligos ar patologinės būklės skiriamas mokymas namuose, mokantiems pagal tarptautinio bakalaureato programą, taip pat jei klasėje yra užsieniečių bei iš užsienio grįžusių lietuvių, kurie nemoka lietuviškai. Koeficientai gali būti didinami, kai paskutinėse klasėse tautinių mažumų mokyklose mokoma lietuviškai ar kai kuriuose specifiniuose rajonuose. Jei turi pinigų, mokykla gali didinti koeficientus ir 20 proc., o jei veikla atitinka du ir daugiau kriterijų – tuomet ne daugiau nei 25 proc. Bet vėlgi, jei tik mokykla turi pinigų. Realybėje daugumoje mokyklų už veiklos sudėtingumą pridedama po procentą.
Tėvai po darbų sėdi prie namų darbų laisvo laiko su vaikais neturi.
