Viešai paskelbus teisėjų pajamų ir turto deklaracijas žiniasklaida kažkodėl ėmė skaičiuoti jų tariamus turtus. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, prasiskolinusių Temidės tarnų yra kur kas daugiau nei sukaupusių turtus.
Net ir teisėjai, deklaravę, kad kartu su sutuoktiniais valdo turtą, vertą daugiau nei milijono litų, dažniausiai turi ir neką mažiau įspūdingesnes skolas. Jos siekia keliasdešimt, kelis šimtus ar net daugiau kaip milijoną litų.
Tad milijonierių Lietuvos teismuose gerokai mažiau negu 37, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje. Be to, tik septyni iš šių teisėjų nurodė neturintys jokių skolų. Visi kiti - skolingi.
Tiek „turtuolių“, tiek skolininkų sąraše pirmauja civilines arba administracines bylas nagrinėjantys teisėjai. Kitaip tariant, bylas, kuriose dažniausiai būna sprendžiamas didelių pinigų likimas. Neretai ne tik didelių, bet ir, ko gero, nelabai švarių.
Beje, tuose pačiuose sąrašuose beveik nematyti teismo vadovų pavardžių. Vien tik eiliniai teisėjai.
Tai, kad teisėjų atlyginimai nėra įspūdingi, vienbalsiai pripažįsta ir patys Temidės tarnai, jau keletą metų - ir kol kas vis dar beviltiškai - prašantys algas didinti. Juk skolas reikia grąžinti. O kas, jei iš atlyginimo to padaryti nepavyksta?
Skolingas yra pažeidžiamas
„Respublikos“ sudarytame teisėjų, kuriuos smaugia didžiausios skolos, penketuke - išimtinai tik asmenų, dirbančių Vilniaus apygardos (VAT) bei Vilniaus apygardos administraciniame (VAAT) teismuose, pavardės.
Kalbinami penketuko nariai neslėpė: taip, skolų yra. Teisėjai neneigė: jiems, kaip ir kitiems piliečiams, kelia nerimą užklupę finansiniai sunkumai ir galimi jų padariniai.
Galiausiai Temidės tarnai pripažino, kad skolos bei nerimas dėl savo, savo šeimos ateities gali turėti įtakos jų darbui - ir priimamiems sprendimams. Tiesa, nė vienas to nepasakė apie save. Kaip galimus rizikos objektus nurodė kolegas.
„Kaip kiekvienas žiūri į savo pareigas. Jei žmogus silpnas, jis neturėtų daryti to, ką daro. Turi dirbti teisingai, sąžiningai. Manęs tas nepalies, o dėl kitų negaliu garantuoti“, - sakė VAAT teisėjas Raimondas Blauzdžius. Žmogus, iš visų šalies teisėjų turintis didžiausią skolą, - daugiau nei 1,2 mln. litų.
Jo žodžiais, viso pasaulio specialiosios tarnybos kam nors skolingus žmones vadina „gana pažeidžiamais“. „Taip turbūt ir yra. Bet reikia stengtis turėti tai, ką gali turėti, ir dirbti savo darbą“, - dėstė R.Blauzdžius. Pridūrė, kad Lietuvos teisėjas pagal dabartines pajamas negali būti turtingas žmogus.
Čia ne mano - čia vyro
Kitas VAAT teisėjas, didesnę nei 1,1 mln. litų skolą turintis Alvydas Barkauskas, tvirtino: jei žmogus pasiryžta dirbti teisėju, jis turi turėti tvirtus moralinius principus ir pagrindus. „Asmeniškai man tos skolos priimti sprendimus netrukdo. Ilgą laiką dirbau mokslinį darbą ir visuomet sugebėdavau sudurti galą su galu“, - sakė teisėjas.
Tačiau jis pripažino, kad ne visi jo kolegos gali būti tokie. „Vieni tenkinasi tuo, ką uždirba, kitiems neužtenka nei 5, nei 10, nei 20 tūkstančių. Prielaidų tam, be jokios abejonės, gali atsirasti“, - kalbėjo A.Barkauskas. Patikino, kad asmeniškai jam „ramus naktinis miegas yra svarbesnis už milijoną“.
Jo kolegė, VAAT teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, nurodžiusi kiek didesnę nei milijono skolą, suabejojo, ar tokie duomenys turėtų būti skelbiami. „Ar tai nėra teisės į privatumą pažeidimas, kiek kas turi skolų?“ - svarstė teisėja.
Paskui patikino, kad kreipiamasi ne tuo adresu. Nes ta jos nurodyta skola - visai ne jos, o jos sutuoktinio. „Aš asmeniškai nė vienos paskolos sutarties su niekuo nesu pasirašiusi“, - užtikrino teisėja.
Kol kas ramūs
VAT teisėja Rita Kisielienė ir jos vyras Arūnas, dirbantis tame pačiame teisme, nurodė turintys kiek didesnę nei milijono litų skolą.
„Aš manau, kad jis (teisėjas - red. past.) galėtų būti pažeidžiamas. Tarkime, yra suėję (skolos grąžinimo - red. past.) terminai ir tada teisėjas labai suktų galvą, ką čia daryti“, - atvirai dėstė R.Kisielienė.
Teisėjos žodžiais, ji su sutuoktiniu paskolą ėmė žinodami, kad galės grąžinti. „Stengsimės tai padaryti truputėlį anksčiau, nei sueis terminai. Šiuo metu mes tik vienas paskolą mokame. Esame seniai nusprendę, kad vieno atlyginimas eina investicijoms“, - kalbėjo R.Kisielienė.
Vis dėlto ir ji nežino, kas nutiktų, jei planai neišsipildytų. „Žinote, kai tokia ekonominė situacija, neaišku, kuo gali baigtis. Bet šiuo momentu mes dar esame ramūs, tikimės, kad kažkiek gal valstybė duos to atlyginimo. Jei gautume, pabandytume dar į priekį sumokėti“, - kalbėjo teisėja.
Ji patikino: pasiūlymų teisėjams „atsilyginti“ ar panašių „praktiškai nėra“. „Iš kitos pusės negaliu kalbėti už kitus“, - sakė R.Kisielienė.
Tomas Beržinskas
