• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip jaustumėtės, jei jūsų bendradarbiui ar kitam artimos aplinkos žmogui būtų diagnozuotas COVID-19? Greičiausiai nejaukiai skubėtumėte skaičiuoti, kada, kiek ir kaip galėjote su juo bendrauti, galbūt net naudotis bendrais daiktais. Teiraujamės specialistų, koks kontaktas su sergančiuoju išties labiausiai rizikingas.

Kaip jaustumėtės, jei jūsų bendradarbiui ar kitam artimos aplinkos žmogui būtų diagnozuotas COVID-19? Greičiausiai nejaukiai skubėtumėte skaičiuoti, kada, kiek ir kaip galėjote su juo bendrauti, galbūt net naudotis bendrais daiktais. Teiraujamės specialistų, koks kontaktas su sergančiuoju išties labiausiai rizikingas.

REKLAMA

Koronaviruso pandemija pasėjo nerimą ir baimę, kad kone kiekvienas asmuo gali būti viruso nešiotojas, bet apie tai nė neįtarti. Visgi jau nustačius susirgimą vienu svarbiausiu epidemiologų darbu tampa aukštos rizikos kontaktų atsekimas, kurie būtinai turi būti ištirti siekiant valdyti viruso plitimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų aiškinimu, pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu turėjęs asmuo – tai bet kuris asmuo, tiesiogiai bendravęs su COVID-19 sergančiu asmeniu laikotarpiu, kuris apima 72 valandas iki simptomų atsiradimo ir 14 parų po simptomų atsiradimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu COVID-19 sergančiam asmeniui nepasireiškė jokie simptomai, sąlytį turėjusiu asmeniu laikomas asmuo, tiesiogiai bendravęs su sergančiu asmeniu laikotarpiu, kuris apima 72 valandas iki ėminio, kurį ištyrus buvo patvirtintas užsikrėtimas virusu, paėmimo ir 14 parų po tokio ėminio paėmimo“, – tikslina specialistai.

REKLAMA

Pabrėžiama, kad daroma prielaida, jog ilgėjant kontakto trukmei, didėja užkrato pernešimo pavojus. 

„Visuomenės sveikatos institucijos gali, remdamosi individualiais rizikos vertinimais, kai kuriems asmenims, kurie su sergančiu asmeniu kontaktavo trumpiau, kilusią riziką užsikrėsti virusu vertinti kaip didelę“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.

Koks rizikos sąlytis laikomas dideliu?

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu asmeniu visų pirma laikomi tie, kurie daugiau kaip 15 minučių ir mažesniu nei dviejų metrų atstumu akis į akį bendravo su COVID-19 sergančiu asmeniu.

REKLAMA
REKLAMA

Didelė rizika yra ir jei fiziškai kontaktavote su COVID-19 sergančiu asmeniu, be apsaugos priemonių turėjęs tiesioginį sąlytį su COVID-19 sergančio asmens išskyromis, per kurias galima užsikrėsti šiuo virusu (pvz., buvote apkosėtas sergančio asmens).

Didelės rizikos sąlyčio grupėje atsiduriate ir jei daugiau kaip 15 minučių buvęs uždaroje aplinkoje (pvz., namuose, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukiamajame ir pan.) kartu su COVID-19 sergančiu asmeniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiais asmenimis laikomi ir tie, kurie orlaivyje sėdėjo arčiau nei per 2 vietas (bet kuria kryptimi) nuo COVID-19 sergančio asmens, taip pat kelionės draugai arba slaugantys asmenys ir įgulos nariai, teikę paslaugas toje orlaivio dalyje, kurioje sėdėjo minėtas sergantis asmuo.

Jeigu dėl simptomų sunkumo arba sergančio asmens judėjimo rizika užsikrėsti buvo didesnė, visi atitinkamoje orlaivio dalyje sėdėję keleiviai arba visi orlaivio keleiviai gali būti laikomi artimą kontaktą turėjusiais asmenimis.

REKLAMA

Padidintos rizikos grupėje yra ir sveikatos priežiūros darbuotojai arba kiti asmenys, slaugantys COVID-19 sergantį asmenį, arba laboratorijos darbuotojai, tvarkantys COVID-19 sergančio asmens mėginius, nedėvėdami rekomenduojamų asmens apsaugos priemonių (AAP) arba galimai netinkamai jas dėvėdami.

Kelionė autobusu su sergančiuoju – mažesnės rizikos kontaktas

Mažos rizikos sąlyčiu atvejis laikomas, kai asmuo mažiau nei 15 minučių ir mažesniu nei dviejų metrų atstumu akis į akį bendravęs su COVID-19 sergančiu asmeniu.

REKLAMA

Taip pat – mažiau nei 15 minučių buvęs uždaroje aplinkoje kartu su COVID-19 sergančiu asmeniu,  bet kuria transporto priemone keliavęs su COVID-19 sergančiu asmeniu.   Į šią rizikos grupę pakliūna ir sveikatos priežiūros darbuotojas arba kitas asmuo, slaugantis COVID-19 sergantį asmenį, arba laboratorijos darbuotojai, tvarkantys COVID-19 sergančio asmens mėginius, dėvėdami rekomenduojamas AAP. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėvint tik dalį rekomenduojamo AAP rinkinio, sveikatos priežiūros darbuotojams kyla didesnė rizika užsikrėsti virusu, taigi pavojus didėja.

Rizika išlieka visada

Tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad tam tikra rizika užsikrėsti bet kokio kontakto su sergančiuoju metu išlieka visuomet – tiek prasilenkiant koridoriuje, kitoje vietoje – bendroje virtuvėje, tualete.

„Net jei ir kontaktas buvo lauke, rizikos išlieka“, – teigiama pateiktame atsakyme.

Taip pat primenama, kad saviizoliacija asmeniui yra taikoma tuomet, kai NVSC specialistai, įvertinę COVID-19 užsikrėtusiojo ir sąlytį turėjusio asmens kontaktavimo aplinkybes, įvardija tokį asmenį kaip didelės rizikos sąlytį turėjusį asmenį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų