„Taigi darbo apstu. Nesame naivūs, suprantame, kad valdantieji ir toliau blokuos mūsų iniciatyvas. Nes mūsų tikslas - racionalūs sprendimai, o ne politiniai kaprizai.
Akivaizdu, kad šie metai tampa išskirtiniais ne tik dėl rinkimų. Išskirtiniai metai tampa ir dėl koronaviruso. Kuris jau veikia pasaulio ekonomiką. Vienareikšmiai, palies ir Lietuvos, turizmo sektorius jau per dieną praranda apie milijoną eurų. Sulėtėjimo tikrai neišvengsime. Ką turime padaryti, kad kitų metų nepasitiktume nepasiruošę? Turi pasiruošti viešasis sektorius, turime bendrauti ir padėti pasiruošti verslui. Kitaip bus liūdna visiems“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Čmilytė–Nielsen.
V. Čmilytė taip pat dėstė kryptis, kurių laikysis Liberalų Sąjūdis naujajame politiniame sezone: „Inicijuoti įstatymų pakeitimus dėl bausmių proporcingumo. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad bausmių sistema ir jų proporcingumas Lietuvoje yra ydingi. Bendromis jėgomis parengti kokybišką nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Iš mirties taško pajudinti nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus.
Grąžinti diskusiją dėl stabilesnės mokestinės aplinkos kūrimo. Ne priimtų įstatymų gausa, o jų kokybė užtikrina sėkmingą šalies raidą. Seimui dar kartą teiksime pataisas Teisėkūros pagrindų įstatymui. Jos turėtų užtikrinti, kad bet kokie su mokesčių pakeitimais susiję įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po pusės metų. Atsižvelgiant į pastaruoju metu šalį drebinusius gamtos teršimo skandalus, įteisinti Seimo statuto pakeitimą, pagal kurį kiekvienas teisės aktas privalomai būtų vertinamas dėl JT Darnaus vystymosi tikslų atitikimo.
Negalime ignoruoti ir kai kurių smulkesnių iniciatyvų. Pavyzdžiui, reikia labai atsakingai vertinti dalies valdančiųjų stumiamą daugiabučių valdymo reformą, kurios tikslas turėtų būti gyvenimo pagerinimas daugiabučių gyventojams, o ne pataikavimas atskiroms interesų grupėms.
Laikas nustoti dangstytis silpnais argumentais ir imtis realių veiksmų dėl daugelio įsisenėjusių problemų sprendimo. Vardas ir pavardė yra asmens, ne valstybės nuosavybė, todėl sieksime pakeisti nelietuviškų vardų rašybą asmens dokumentuose. Raginsime Seimą grįžti ir prie diskusijos - mažinti amžiaus cenzą iki 21 metų norintiems patekti į Parlamentą“, – „Facebook“ rašė V. Čmilytė–Nielsen.
Antradienį Seimas pradeda paskutinę ištisinę šios kadencijos sesiją. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis pristatys pavasario sesijos darbų programą.
Antradienį taip pat planuojama pateikti trijų Konstitucinio Teismo teisėjų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūras.
KT teisėjais siūloma skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Algį Norkūną, advokatę Giedrą Lastauskieną ir KT kanclerę Ingridą Danėlienę.
Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas prezidentas teikia laikinai šiam teismui vadovaujančią Sigitą Rudėnaitę.
Iš viso Seimo pavasario sesijos darbų programos projekte – per 580 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 147, prezidentas Gitanas Nausėda – devynis, Seimo nariai (frakcijos) – apie 300 įstatymų projektų.
Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas. Be to, sesijoje bus išklausytas pirmasis šalies vadovo G. Nausėdos metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.
„Labai svarbu, kad šioje pavasario sesijoje kelsime taip pasaulyje aktualų klimato kaitos klausimą, kalbėsime apie taršą ir atsinaujinančią energetiką. Taip pat aptarsime ir „Brexit“ temą, kaip ji palies mūsų tautiečius. Žinoma, mūsų prioritetas išlieka švietimas – ieškosime geriausio finansavimo ir valdymo modelio, sieksime nemokamo bakalauro studijų, užbaigsime aukštųjų mokyklų reorganizavimą“, – svarbiausius darbų programos akcentus išskyrė parlamento vadovas.
Seimas eilinę pavasario sesiją pradeda kovo 10 dieną ir baigs birželio 30 dieną – tai bus paskutinė ištisinė dvyliktojo Seimo sesija. Politikai rugsėjį dar susirinks į eilinę rudens sesiją, tačiau spalį įvyks nauji Seimo rinkimai ir lapkritį prisieks naujasis parlamentas. Eilinė rudens sesija baigiasi gruodžio 23 dieną.
