Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra „Sante Publique France“ (SPF) antradienį paskelbė naujausio reguliaraus psichikos sveikatos tyrimo, atlikto 2021 metais, praėjus metams po skaudžiausio pasaulinės pandemijos etapo, rezultatus.
Nustatyta, kad 20,8 proc. 18–24 metų amžiaus jaunuolių nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patyrė depresijos epizodą, palyginti su 11,7 proc. per ankstesnę 2017 metais atliktą apklausą.
Šis rodiklis tarp jaunų žmonių buvo beveik dvigubai didesnis nei tarp visų 18–85 metų amžiaus suaugusiųjų.
„COVID-19 ligos sukeltas stresas ir apribojimai, taikomi ligai suvaldyti, yra viena iš pagrindinių hipotezių, paaiškinančių šį padidėjimą“, – teigiama SPF interneto svetainėje.
Ekspertai nurodo, kad uždarymų, socialinės atskirties ir kitų apribojimų poveikį labiau pajuto studentai ir kiti jaunuoliai, nes buvo manoma, kad jie griovė kartą gyvenime pasitaikantį laikotarpį, kurio neįmanoma pakartoti.
Prie įprasto nerimo, susijusio su jaunyste, prisidėjo ir nežinomybė.
„Didelę reikšmę turėjo nežinomybė dėl ateities, kuri tokiame amžiuje turi labai didelę įtaką“, – sakė vienas iš prancūzų tyrimo autorių, psichikos sveikatos ekspertas Enguerrandas du Roscoat.
Apklausa patvirtina daugybės psichikos sveikatos specialistų, kurie per COVID-19 pandemiją pranešė, kad padaugėjo jaunuolių, besigydančių nuo nerimo ir depresijos, teiginius.
Kiti tarptautiniai tyrimai parodė panašius rezultatus.
JAV sveikatos priežiūros institucijos pirmadienį paskelbė pavojaus signalą dėl psichikos sveikatos krizės tarp amerikiečių vidurinių mokyklų moksleivių, ypač paauglių mergaičių.
Ataskaitoje sakoma, kad 2021 metais beveik trys iš penkių paauglių amerikiečių mergaičių (57 proc.) jautėsi nuolat liūdnos arba beviltiškos – dvigubai dažniau nei berniukai.
Nuo 2011 metų šis skaičius padidėjo beveik 60 proc. ir tai didžiausias per pastarąjį dešimtmetį užfiksuotas rodiklis.
