„Kviečiamės Seimo pirmininkus, bandysime pasiaiškinti, kaip jie reagavo į gaunamą informaciją dėl galimų rizikų, kurios susijusios su Rusijos galima įtaka mūsų politinei sistemai ir procesams“, – naujienų agentūrai BNS prieš posėdį sakė komiteto vadovas valstietis Dainius Gaižauskas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį sakė, jog ateityje svarbu užtikrinti tokių atvejų kaip Seimo narės Irinos Rozovos, prevenciją.
„Svarbu, kad komisija imasi veiksmų, kad ateities tokiems įvykiams būtų užtikrinta prevencija. Jeigu galimai kažkas turėtų norėti įtakos, kad ta įtaka būtų suvaldyta arba bent jau žinoma ir stebima. Manau, kad tas pasirinktas kelias ateičiai yra turbūt teisingas ir geras ir komisija dirba kryptingai“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.
Jis mano, kad tokių situacijų pavyktų išvengti, jeigu būtų numatyta susipažinimo su dokumentais prievolė ar terminas.
„Dabar tai yra tiesiog kada yra laiko“, – sakė V. Pranckietis.
Taip pat, jo vertinimu, galėtų atsirasti „įpareigojantis įspėjimas iš anksto“, jeigu pateikiama labai skubi informacija.
Jis taip pat mano, kad rašto autorius turėtų priimti sprendimą dėl rašo išviešinimo.
„Dabar irgi nėra aišku: jeigu ir viešas raštas, ar jį galima viešinti nesutikus autoriui?“, – svarstė V. Pranckietis.
Lygino Rozovos ir Basčio atvejus
D. Gaižauskas klausė V. Pranckiečio dėl gauto rašto iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kuriame pateiktas siūlymas neleisti I. Rozovai dirbti su įslaptinta informacija ir atlikti jos patikrinimą.
Seimo pirmininkas sakė, kad 2018 m. sausio 19 d. jis gavo papildomą, slaptą raštą, kurio informacijos negali atskleisti. Su viešo rašto informacija V. Pranckietis supažindino tris asmenis. Viena iš jų I. Rozova.
„Ją informavau, kad jai nebus suteikta galimybė dirbti [su slapta informacija]“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Su raštu supažindinta buvo ir tuometinė lenkų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienę bei tuometinis NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. D. Gaižauskas klausė, kodėl V. Pranckietis nusprendė nesuteikti I. Rozovai galimybės dirbti su įslaptinta informacija ir, kaip Seimo pirmininkas vertino aplinkybes, kad I. Rozova nuslėpė dalį informacijos apie savo ryšius su rusų diplomatais.
„Tam, kad turėčiau daugiau informacijos, kreipiausi į VSD“, – pasakojo V. Pranckietis.
Parlamento vadovo teigimu, kai anksčiau kilo įtarimų dėl Seimo vicepirmininko Mindaugo Basčio, jis iš VSD papildomos informacijos neprašė, nes, anot jo, „ten situacija ir taip buvo aiški“. Dėl I. Rozovos Seimo pirmininkas gavo papildomos informacijos iš VSD.
„Mano pareiga buvo suteikti arba nesuteikti [galimybę dirbti su slapta informacija]. Aš nesuteikiau“, – tvirtino V. Pranckietis.
Laurynas Kasčiūnas sakė, kad M. Basčio atveju, kai Seimo pirmininkas gavo raštą apie M. Basčio asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu, ta informacija buvo atiduota NSGK, taip pat buvo paviešinta žiniasklaidoje.
„Tas pats analogiškas <...> raštas dėl Irinos Rozovos buvo paviešintas tik po gerų pusantrų metų. <...> Galite paaiškinti, kodėl skirtingais atvejais priimti skirtingi sprendimai“, – klausė konservatorius.
V. Pranckietis patikslino, kad rašto apie M. Bastį jis žiniasklaidoje neišviešino. I. Rozovos atveju, anot V. Pranckiečio, jis su V. Baku aptarė, kokių papildomų veiksmų galima būtų imtis dėl Seimo narės.
„Aš padariau tuos pačius veiksmus, išskyrus vieną – gauti papildomos informacijos“ – tvirtino V. Pranckietis.
Seimo vadovas teigė, kad papildomą informacija turėjo gauti ir NSGK nariai.
„Nenorėjau, kad ta informacija nebūtų uždaryta vieno žmogaus galvoje“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė suprantanti, kad tai pirma V. Pranckiečio kaip Seimo nario ir Seimo vadovo kadencija ir daugelis dalykų jam yra nauja.
„Tačiau kodėl jūs nesiėmėte inicijuoti tyrimo. Jei turime įpareigojančią priesaiką būti ištikimu ir turime išvadą, kad asmuo nėra ištikimas ir lojalus. Ar tai nėra pagrindas tuoj pat inicijuoti tyrimą dėl Seimo nario neatitikimo eiti pareigas“, – klausė D. Šakalienė.
V. Pranckietis kartojo, kad M. Basčio atveju tyrimą inicijavo NSGK. Pasak jo, Seimo pirmininko pareigą, nesuteikti teisės dirbti su slapta informacija, jis atliko. Seimo vadovas tvirtino, kad VSD rašte informacija apie I. Rozovą buvo apie jos darbą pastaruosius 10 metų.
„Niekas nekėlė klausimo ir ankstesnėje kadencijoje“, – tvirtino V. Pranckietis.
Seimo pirmininko teigimu, nėra apibrėžta, ar parlamento vadovas, ar NSGK turėtų rodyti iniciatyvą pradėti tyrimus. V. Pranckiečio tvirtinimu, su I. Rozovos atveju jis elgėsi taip pat kaip su M. Basčio atveju.
Konservatorius L. Kasčiūnas tvirtino, kad M. Basčio ir I. Rozovos situacijos skiriasi. Politiko teigimu, neįslaptintą raštą apie M. Bastį visuomenė ir NSGK gavo iš karto, apie I. Rozovą – tik po pusantrų metų.
„Tai yra esminis skirtumas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas teigė, kad net ir I. Rozovai tapus valdančiosios koalicijos nare, Seimo pirmininkas vis tiek neviešino rašto apie ją, padarė tik komitetui paprašius.
„Basčio atveju NSGK gavo raštą tiesiai, ne iš manęs. <...> Rozovos atveju, raštą gavau aš ir paprašiau papildomos informacijos, kad ją gautų NSGK“, – aiškino V. Pranckietis.
Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad M. Bastys bendradarbiavo su buvusiu Rusijos žvalgybos atstovu, I. Rozova bendravo su dabartiniu žvalgybininku. Tai, anot jo, visiškai atskiria šias situacijas. Konservatorių lyderis klausė, ar V. Pranckiečiui nesusidarė įspūdis, kad išviešinus informaciją apie I. Rozovą, būtų prarastas lenkų Seimo narių palaikymas valdančiajai koalicijai.
„Ar nebuvo politinio pasitarimo su Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu?“ – klausė G. Landsbergis.
„Diskusijos jokios koalicijoje nebuvo“, – tvirtino V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas pripažino, kad galbūt turėjo imtis daugiau iniciatyvos pradėti tyrimą dėl I. Rozovos, bet laukė NSGK iniciatyvos. Pasak V. Pranckiečio, iš V. Bako gavo patikinimą, kad I. Rozovos ir M. Basčio situacijos nelyginamos.
Lenkų frakcijos narys Michalas Mackevičius klausė, ar V. Pranckietis mano, kad I. Rozova neištikima Lietuvos valstybei.
„Nebuvo ką išduoti. <...> Informacija, kuria ji disponavo, nebuvo susiję su valstybe“, – sakė Seimo vadovas.
V. Pranckiečio tvirtinimu, I. Rozovos susitikimai su Rusijos diplomatais buvo asmeninio pobūdžio, skyrėsi ir požiūris į Rusiją, nes nebuvo prasidėjęs konfliktas Ukrainoje.
D. Gaižauskas klausė, kodėl V. Pranckietis galvojo, kad NSGK turėjo spręsti klausimą dėl I. Rozovos tyrimo. V. Pranckiečio teigimu, kadangi neseniai buvo tyrimas dėl M. Basčio, jam atrodė toks kelias teisingiausias. Seimo vadovo tvirtinimu, tai buvo jo asmeninis pasirinkimas. D. Gaižauskas tvirtino, kad komitetas neturi imtis tokių iniciatyvų.
„Su Basčiu ne komitetas atliko tyrimą, o komisija. <...> Jūs labais stipriai maišotės“, – teigė D. Gaižauskas.
D. Gaižauskas klausė, ką V. Pranckietis kalbėjo su tuometiniu NSGK komiteto pirmininku V. Baku ir kodėl pusantrų metų nesiėmė iniciatyvos. Seimo vadovo teigimu, jei nei NSGK pareigose, nei Seimo pirmininko pareigose neaprašyta, ką tokiu atveju daryti, tad tokias situacijas reikėtų reglamentuoti.
D. Gaižauskas domėjosi, ar Seimo pirmininkas nesidomėjo, kodėl pusantrų metų nevyksta tyrimas dėl I. Rozovos.
„Ta diskusija galėjo vykti, tačiau supratau, kad iniciatyvos nėra, reiškia, neturi pagrindo iniciatyvai ir NSGK“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Tiria dėl ryšių su Rusijos diplomatais
Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.
