Pernai lapkritį V. Kojelavičiaus gatvėje, geležinkelio stoties teritorijoje, 17-metis vaikinas, norėdamas pasidaryti asmenukę, užlipo ant traukinio vagono, prisilietė prie aukštos įtampos laido ir patyrė elektros iškrovą, nuo jos užsidegė drabužiai.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas 36 metų Dmitrijus Alimovas, norėdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, užlipo ant traukino vagono ir taip pat patyrė elektros iškrovą. Netekęs sąmonės, jis nukrito nuo vagono.
Įvykio vietoje buvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 45 metų pareigūnas, gesindamas degantį greitosios pagalbos darbuotoją, nudegė rankos plaštaką.
Nepilnametis ir greitosios pagalbos darbuotojas dėl daugybinių kūno nudegimų buvo paguldyti į ligoninę. Policininkas po medicinos pagalbos suteikimo buvo gydomas ambulatoriškai. D. Alimovas netrukus mirė ligoninėje.
Vilniaus apskrities policija po įvykio skelbė, kad atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.
Vilniaus apygardos prokuratūra BNS informavo, kad tyrimas atliekamas iki šiol.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (pagal Baudžiamojo kodekso 137 str. 3 d.) yra tęsiamas, atliekami numatyti proceso veiksmai, nagrinėjami tyrimo metu gauti duomenys. Detalesnė informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą šiuo metu neviešintina“, – rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės atsakyme BNS.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Po mediko žūties buvo keliami klausimai, kad į įvykio vietą taip pat atvykę ugniagesiai gelbėtojai turėjo pasirūpinti, jog būtų išjungta elektra, susisiekti dėl to su geležinkelio darbuotojais.
Kolegos žūtį prisimena ir pagerbia
„Kolegos žūtis sukrėtė kiekvieną. Toks tragiškas įvykis negali palikti abejingų, nepriklausomai ar jį pažinojo asmeniškai ar nepažinojo“, – BNS teigė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos laikinasis Vilniaus filialo direktorius Tadeušas Rodz.
Pasak jo, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams saugios aplinkos svarba, atliekant darbo funkcijas, yra numatoma vidaus dokumentuose.
„Kadangi, nuo 2023-07-01 sujungus visas Lietuvoje veikusias GMP įstaigas, tapome viena GMP tarnyba, vidaus dokumentai keitėsi tiek, kiek tai yra susiję su įstaigos reorganizacija. Saugumo nuostatos yra prioritetinės ir jų esmė nesikeičia. Pareiga įvertinti aplinką ir imtis priemonių savo saugumo užtikrinimui GMP darbuotojams primenama ir kiekvienų mokymų metu“, – sako T. Rodz.
Jis primena, kad sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai šiemet rugsėjo 28 dieną patvirtino Bendradarbiavimo tarp Greitosios medicinos pagalbos tarnybos ir kitų specialiųjų tarnybų, reaguojančių į kompleksinius įvykius, veiksmų planą.
„Mūsų darbo specifika yra tokia, kad bet kada yra galimybė patekti į situaciją, kai darbuotojų gyvybei ar sveikatai grės realus pavojus“, – sako T. Rodz.
GMP tarnybos Vilniaus filialas lapkritį feisbuke skelbė, kad lygiai prieš metus kolega D. Alimovas, eilinį rytą išvykęs į darbą, namo nebegrįžo.
„Jauną, veržlią gyvybę nusinešė skaudi, negailestinga lemtis. Dimitrijus žuvo gelbėdamas paauglį. Žvakele, malda ir gyvais prisiminimais šiandien minime Dimitrijaus atminimą. Nors Tavęs nėra su mumis, bet atminimas gyvas mūsų atmintyje ir širdyse. Ilsėkis ramybėje“, – rašė žuvusiojo kolegos.
Šeimos prašymu už žuvusįjį Šv. Dvasios cerkvėje buvo aukojamos Šv. Mišios, žuvusiojo kolegos palaikė ir prisidėjo prie artimųjų iniciatyvų įprasminant D. Alimovo atminimą.
Po mirties medikas apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jis yra pirmasis sostinės greitosios pagalboje stoties darbuotojas, žuvęs gelbėdamas kitą žmogų per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
