Generalinė prokuratūra antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisingo balsų suskaičiavimo Šeškinės apygardoje.
Tai BNS patvirtino Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė.
Į Generalinę prokuratūrą dėl galimo rinkimų rezultatų klastojimo sostinės Šeškinės apygardoje, kurioje laimėtojo laurai iš socialdemokratės perėjo konservatoriui, kreipėsi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.
Baudžiamasis kodeksas už neteisingą biuletenių skaičiavimą siekiant paveikti rinkimų rezultatus numato bausmę nuo viešųjų darbų ar baudos iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Rinkimų naktį suskaičiavus balsus, socialdemokratė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pirmavo prieš konservatorių Audronių Ažubalį 32 balsais. Tačiau perskaičiavus balsus atsirado per 80 balsų A.Ažubalio naudai.
VRK vadovo teigimu, kaltę dėl klaidingo balsų skaičiavimo rinkimų naktį apygardos komisija verčia apylinkių komisijoms, šios - atvirkščiai.
„Apygardos rinkimų komisija galvoja, kad čia apylinkių komisijos yra netinkamai suskaičiavusios, viena iš apylinkių komisijų ginasi, kad negalėjo taip prastai skaičiuoti, laukime, išsiaiškinsime“, - sakė Z.Vaigauskas.
V.Blinkevičiūtė sakė esanti nustebinta tokio didelio balsų skaičiaus skirtumo, palyginti su pirminiais rezultatais, ir pritarė, jog situaciją aiškintųsi prokuratūra.
„Tikiuosi, kad viską išsiaiškins prokuratūra. Dviejose Šeškinės apygardos apylinkėse dėjosi keisti dalykai. Skaičiuota po kelis kartus, o po nakties rezultatai pasikeičia, ne ten priskirti biuleteniai. Ir gana nemažai biuletenių. Stovi dešimt žmonių ir jie po kelis kartus skaičiuoja, o paskui pasirodo, kad rezultatai netikslūs. Kodėl tik dviejose, kodėl ne visose trylikoje? Yra tikrai daug klaustukų, ir aš tikrai norėčiau, kad prokuratūra ištirtų“, - BNS sakė V.Blinkevičiūtė.
Ji akcentavo, jog apylinkių, kuriose, jos žiniomis, netiksliai suskaičiuoti rezultatai, komisijų pirmininkai - ne socialdemokratų atstovai. „Tik noriu pasakyti, kad Šeškinės apygardos komisijos pirmininkas nėra socialdemokratas. Pirmininkas - konservatorius, pavaduotojas - liberalcentristas. Tų dviejų komisijų vienas pirmininkas - lenkas, kitas - liberalas“, - sakė V.Blinkevičiūtė.
Tuo metu konservatorius A.Ažubalis stebisi, kodėl iki šiol nėra Šeškinės apygardos balsų skaičiavimo protokolo, nors, jo žiniomis, balsai buvo baigti perskaičiuoti pusę dviejų nakties.
„Vakar pusę dviejų buvo perskaičiuoti balsai, pagal paprastą logiką, turėjo būt pasirašytas protokolas, jis nebuvo pasirašytas, galima suprasti, kad žmonės buvo pavargę, bet ir tokiu atveju jis turėjo pasirodyti pirmoje dienos pusėje“, - BNS sakė A.Ažubalis.
Šeškinės rinkimų apygardos komisija į posėdį renkasi antradienį 18 valandą.
Precedentų, kuomet perskaičiavus balsus keitėsi rinkimų rezultatas, ir tokiu dideliu skirtumu, būta.
1992 metais Saulės apygardoje Šiauliuose tuometinio Lietuvos centro judėjimo kandidatas Romualdas Ozolas, pirminiais duomenimis, pralaimėjo tuometinės LDDP atstovui Vytautui Juškai. Kandidatus skyrė kelių balsų persvara, tačiau perskaičiavus ji padidėjo iki maždaug 60 balsų R.Ozolo naudai.
2000 metais Seimo rinkimų rezultatai Plungės-Rietavo buvo perskaičiuojami triskart - Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Visvaldas Nekrašas bei tuometinės Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Audrius Klišonis tuomet surinko po lygiai rinkėjų balsų. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, jei vienmandatėje apygardoje du kandidatai surenka po lygiai balsų, į Seimą patenka vyriausias pagal amžių kandidatas.
Pagal įstatymą, balsai turi būti perskaičiuojami, jei skirtumas tarp kandidatų neviršija 50 balsų.
V.Blinkevičiūtė į Seimą pateko daugiamandatėje apygardoje pagal partijos sąrašą, kuriame po reitingavimo užima pirmą vietą.
Jai užėmus vietą sąraše, į Seimą nepatenka kita socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė, po reitingavimo užimanti 15 poziciją.
Seimo rinkimų antrojo turo balsai buvo perskaičiuoti dar trijose apygardose: Gargždų, Dzūkijos ir Lazdijų-Druskininkų. Kai kuriose šių apygardų balsų skaičius perskaičiavus pasikeitė, tačiau lemiamos įtakos rinkimų rezultatams neturėjo.
Su A.Ažubalio pergale Seimo rinkimų antrajame ture, preliminariais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėtų 27 mandatus ir iš viso Seime turėtų 45 vietas. Socialdemokratų mandatų skaičius sumažėtų iki 25.
Tautos prisikėlimo partija rinkimuose laimėjo 15 vietų naujajame Seime, Liberalų sąjūdis - 11, koalicija „Darbo partija+jaunimas“ - 10, Liberalų ir centro sąjunga - 8, valstiečiai liaudininkai - 3, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 3, Naujoji sąjunga - 1 vietą.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
