Šis planas padės įvertinti saugomos vietovės dabartinę būklę ir numatyti veiksmų planą jos saugojimui ir darniajam vystymuisi ateityje.
Neringos meras Darius Jasaitis tai vertina kaip dar vieną biurokratijos žingsnį.
„Rengiamas dokumentas taps dar vienu teisės aktu, kuris nepanaikins jau galiojančiųjų Neringoje. Klausimas – ar jis dar labiau apsunkins mūsų bendruomenės, investuotojų dalią ateityje, ar ne. Vertinu tai kaip tiesiog biurokratinį žingsnį. Neringoje galioja tiek daug įvairių draudimų ir ribojimų, kad dar vienas planas apie vertybių išsaugojimą ateities kartoms nežinau, ar reikalingas“, – BNS sakė meras.
Anot ministerijos, Kuršių nerijai, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovei, parengti tokį planą būtina, nes tai numatyta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje bei Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse.
Valdymo plano esmė – nustatyti, kaip yra saugoma Kuršių nerijos Lietuvos Respublikos teritorijoje išskirtinė visuotinė vertė įgyvendinant tarptautinius reikalavimus bei rekomendacijas, įtraukiant suinteresuotus visuomenės narius ir institucijas.
„Aplinkos ministerija skyrė lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų šiam procesui finansuoti. Svarbu, kad ir Kuršių nerijos vietos valdytoja, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prisidės savo lėšomis prie valdymo plano parengimo ir sieks, kad jį dalinai finansuotų ir Neringos bei Klaipėdos miesto savivaldybės“, – pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Plano rengimą ir įgyvendinimą koordinuos Aplinkos ministerijos patvirtinta priežiūros grupė, kurią sudarys Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, kitų institucijų, dalyvaujančių valdant ir saugant šią unikalią teritoriją, atstovai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tokio plano rengimą pradėjo dar 2012 metais, tačiau dėl geopolitinės situacijos bendras Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinis planas dienos šviesos neišvydo.
UNESCO pasaulio paveldo centras leido valdymo planą Kuršių nerijai rengti atskirai, apimant tik Lietuvos Respublikos teritoriją. Šį planą Kuršių nerija įsipareigoja parengti iki 2024 m. pabaigos vadovaujantis kultūros ministro patvirtintomis UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairėmis.
Kaip skelbia ministerija, patvirtintas Kuršių nerijos valdymo planas leis tinkamai įvertinti Kuršių nerijos išskirtinės visuomeninės vertės savybių, įskaitant šios teritorijos vientisumą ir autentiškumą, esamą būklę ir pagrindines grėsmes, rizikos veiksnius, bei parengti jų valdymo strategiją.
Patvirtinti valdymo planai privalomi visoms į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoms Lietuvos vertybėms. Šiemet šį įsipareigojimą tarptautinei bendruomenei jau ėmėsi įgyvendinti Kernavės archeologinė vietovė ir Vilniaus istorinis centras, kurių tikslas valdymo planus parengti iki metų pabaigos.
Pastabas ir pasiūlymus dėl Kuršių nerijos valdymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslo projekto galima pateikti iki spalio 19 dienos.
