Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos policijos departamento Viešosios policijos valdybos vadovas Mindaugas Akelaitis teigė, jog bylų, susijusių su narkotikų turėjimu ar platinimu skaičius kasmet didėja, į platinimo veiklą įtraukiama vis daugiau nepilnamečių.
„Nusikalstamų veikų: tarp jų – ir platinimo atvejų, kasmet fiksuodavome virš 2,5 tūkstančio, dabar artėjame prie 3 tūkst. ribos. Nepilnamečių įtariamųjų skaičius svyruoja, nuo 150 iki 200 per metus. Policijos akcentas yra nusikalstamų veikų išaiškinimas. Platinami pranešimai, apie užsienyje sulaikomus asmenis su labai dideliais kiekiais narkotikų yra ilgalaikių tyrimų rezultatas“, – sakė pareigūnas.
Pareigūnas taip pat kreipėsi į savivaldybes ir mokyklas. Pasak jo, savivaldybės turi suprasti, jog visų savivaldybių padėtis – unikali, o mokyklos – pranešti apie atvejus iš anksto, kadangi policija neturi pajėgumų užsiimti proaktyvia prevencija.
„Prašome švietimų įstaigų dalintis informacija, o ne laukti, kol mes pagausime vaiką. Mokyklų turime 900, pareigūnų 7,5 tūkst. Naivu tikėtis, kad pareigūnai proaktyviai tikrins mokyklas“, – teigė pareigūnas.
Vis dėlto, pasak pareigūno, nors pradedamų bylų, susijusių su narkotikų turėjimu ar platinimu skaičius kasmet didėja, šie skaičiai negali tiksliai nusakyti bendros situacijos. Didėjantis bylų skaičius pirmiausiai rodo efektyvų policijos darbą.
„Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti – nusikalstamos veiklos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis yra išimtinai latentinio pobūdžio. Bylų skaičiaus padidėjimas arba sumažėjimas yra susijęs su policijos darbo intensyvumu, įsitraukimu“, – pabrėžė pareigūnas.
Mokykloms trūksta teisinės pagalbos
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidento Dainiaus Žvirdausko teigimu, mokykloms neretai tenka susidurti su situacijomis, kuomet tėvai jaučiasi neatsakingi už savo vaikus, nenori bendradarbiauti su mokyklomis.
„Šeima turi bendradarbiauti, o ne galvoti „aš atidaviau, tai kol jis ten, tai yra tik mokyklos atsakomybė“, – sakė mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
Pasak LMVA prezidento, mokykloms dažnai trūksta teisinės pagalbos, mat kai kuriais atvejais, tėvai prieštarauja vaikų apieškojimui, mano, jog jie turi neribotas teises.
„Buvo pavienių atvejų, kuomet platinančių ar vartojančių nepilnamečių šeimos ateina į mokyklą su teisininkais, užverčia raštais, o mokyklos būna nepajėgios susitvarkyti. Reikia teikti teisinę pagalbą mokykloms. Mums dažnai tenka susidurti su tėvais, kurie mano, jog jų teisės yra neliečiamos. Būna tėvų kurie sako – „aš nesutinku, kad mano vaikas būtų apžiūrimas, prašom neliesti“, – pasakojo LMVA prezidentas.
D. Žvirdausko teigimu, kai kurie mokyklų vadovai norėtų taikyti griežtesnes priemones, nors tikėtina, jog platintojai prie šių priemonių prisitaikys. LMVA prezidento teigimu, būtų verta pabandyti pokyčius įgyvendinti ne nacionaliniu mastu, o keliose savivaldybėse.
„Aš nesu griežtų priemonių šalininkas, bet kai kurie vadovai to norėtų. Svarbu pačios bendruomenės susitarimai. Platintojai prisitaikys prie šitų naujovių. Kinologų atvedimas gal ir kažkiek užkardo platinimą, bet lieka baimės atmosfera. Galbūt reikėtų išbandyti keletoje savivaldybių, pažiūrėti rezultatus“, – svarstė LMVA prezidentas.
Tokį pasiūlymą sukritikavo posėdį vedusi Seimo narė Morgana Danielė.
„Prieš bandant kokias nors priemones, reikėtų remtis kitų šalių patirtimis, mokslo įrodymais. Kitaip galima dar labiau pakenkti. Pavyzdžiui privalomas mokinių testavimas dėl narkotinių medžiagų, didina norą pirkti nežinomą medžiagą, tikintis, kad ji nebus aptikta“, – sakė Seimo narė.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotojos Gražinos Bielan, narkotikų vartojimo ir platinimo tendencijos Lietuvoje nėra unikalios – jos panašios į kitų Europos šalių. Taip pat, vartojimo pokyčiai yra susiję su pasibaigusia pandemija.
„Pirmiausia, situacija, kuri yra susidariusi Lietuvoje, tikrai nesame unikalūs. Pagrindinis akcentas – situacija dabar grįžta į priešpandeminį laikotarpį. Kai vaikai neturėjo kontaktų su kitais vaikais, daugiau laiko leido su tėvais, vartojimas buvo sumažėjęs. Nepaisant to, COVID laikotarpis turėjo neigiamos įtakos vaikų psichinei sveikatai. Įtakos turi ir naujų susirašinėjimo programėlių išpopuliarėjimas“, – sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
NTAKD atstovė taip pat išskyrė kelis iškeltus uždavinius, kuriuos įgyvendinant bus siekiama stabdyti narkotikų platinimą nepilnamečių tarpe. Pasak jos, remiamasi Islandijos narkotikų prevencijos modelio pamokomis.
„1 uždavinys. Tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetenciją, siekiant įgyvendinti „Gyvenimo įgūdžių“ programą. Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių kontrolę ir vartojimą prevenciją (SAM). Taikomos Islandų modelio pamokos, bendruomenių įtraukimas į veiklą.
2 uždavinys. Sukurti teisines, finansines ir organizacines prielaidas įgyvendinti ir vertinti kokybišką ir veiksmingą prevenciją bei atlikti jos stebėseną“, – dėstė NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – auga
NTAKD duomenimis, 15-34 m. amžiaus kategorijoje ženkliai augo beveik narkotinių medžiagų vartojimas. Vis dėlto, pastebėtina, jog labiausiai augo stipresnių narkotikų vartojimas. Pavyzdžiui, nuo 2016 iki 2021 m. LSD vartojimas padidėjo daugiau nei dvigubai – 2016 m. bent kartą per savo gyvenimą vartojusių LSD buvo 0,9 proc, 2021 m. – 2 proc. Panašiai grėsmingai atrodo ir kokaino vartojimo tendencijos – jei 2016 m. kokaino bent kartą gyvenime bandė 1,2 proc. apklaustųjų, 2021 m. tokių asmenų skaičius sudarė 2,9 proc. Taip pat per tą patį laiko tarpą stipriai padidėjo Naująsias psichotropines medžiagas (NPS) vartojančių asmenų dalis – nuo 1,4 iki 3,3 proc.
Kiek kitokios stebimos su kitomis narkotinėmis medžiagomis. Haliuciogeninių grybų vartojimas per 5 metus laiko nepakito – išsilaikė ties 1,6 proc riba, kanapių – padidėjo, tačiau ne taip ženkliai kaip kai kurių kitų narkotikų (nuo 18 iki 23,3 proc.). Tiesa, verta pažymėti, jog tarp siauresnės amžiaus kategorijos – 9 klasės moksleivių, kanapių vartojimas išlieka panašus ar net šiek tiek mažėja
Kalbant apie nepilnamečių apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis skaičius, 2022 m. taip pat buvo matoma didėjimo tendencija, lyginant su 2021 m. Nors lyginti šiuos du laikotarpius būtų ne visai tikslu dėl pandemijos aplinkybių, 2022 m. pasiektas nusinuodijusių nepilnamečių skaičius yra rekordinis. Užfiksuoti 133 atvejai, nukentėjo 115 nepilnamečių. Palyginimui – 2018 m. buvo užfiksuoti 123 atvejai ir nukentėjo 113 nepilnamečių, 2019 m. – 104 atvejai ir 95 nukentėjusieji.
Kritikavo dekriminalizacijos projektą
Tuo tarpu posėdyje dalyvavęs Prezidento patarėjas Darius Urbonas, buvo kritiškas anksčiau Seime svarstomam narkotikų dekriminalizacijos projektui.
„Tarp jaunimo 9 iš 10 apklaustųjų sako, kad narkotikų vartojimą vertina neigiamai, bet apie 50 proc. pritaria narkotikų dekriminalizacijai, daugiau kaip 30 proc. – kanapių legalizavimui. Kol neturime aiškios prevencijos sistemos, negalime kalbėti apie dekriminalizacijos ar legalizavimo žinutes“, – sakė prezidento patarėjas.
D.Urbonas taip pat kritikavo prevencijos planą – pasak jo, planas rengiamas nepakankamai greitai, trūksta aiškumo, vis dar naudojamos neveiksmingos priemonės.
„Labai abejoju, kad 2023 m. turėsim planą, metai eina į pabaigą. Vadinasi, šiemet jokių tarpinstitucinių veiksmų nebūsim įvykdę. Iš 33 priemonių, 12 yra numatyta atlikti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Kalbant apie kitas institucijas – jos vykdys savo įprastą veiklą, gydytojai gydys, policininkai sulaikys platintojus. Nieko labai aiškaus, tikslingo.
Mes vis dar naudojame neefektyvias priemones – pvz bendrąsias paskaitas. Mokslas sako, jog bendrųjų paskaitų skaitymas neturi absoliučiai jokios naudos. Vaikus veikia mokymas atsisakyti narkotinių medžiagų – modeliuojant situacijas, kad jie nesijaustų atstumiami, kaip galėtų atsispirti vartojimui. 30 proc. vartojimo yra naktiniuose klubuose, ar turime konkrečias priemones jų atžvilgiu? “, – klausė prezidento patarėjas.
Tokios kalbos papiktino kitą posėdžio dalyvį – Seimo narį Liną Slušnį.
„Niekas apie legalizavimą šioje kadencijoje nekalbėjo. Buvo kalbama tik apie dekriminalizaciją. Dekriminalizacija ir legalizacija yra skirtingi dalykai. Nustokite manipuliuoti sąvokomis. Ačiū“, – replikavo Linas Slušnys.
