Praėjusią savaitę per teroro išpuolį Briuselyje nužudyti du Švedijos piliečiai. Prieš dvi savaites Prancūzijoje mirtinai subadytas mokytojas. Ar tokios istorijos nepasikartos, lems tai, kaip šalys, kuriose tai gali įvykti, bus pajėgios su tuo susitvarkyti, „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė I. Stankovičius.
„Tarnyboms tas nėra naujiena. Bet ar tai užsidegs kaip gaisras ir išplis? Čia pagrindinis klausimas yra. Ir kodėl tas klausimas yra rimtas – todėl, kad globalizaciją veikia ne tik ekonomiką – jeigu mes kalbame apie globalizaciją ir pasaulio subangavimą vienoje vietoje – tai neišvengiamai persiduoda ir į kitas sritis. <...> O ar plėsis, ar ne, priklauso nuo to, kaip šalys sugebės atitinkamai veikti“, – kalbėjo dimisijos pulkininkas.
Vis tik jis kelia abejonių, ar visoms galimoms situacijoms tarnybos yra pasiruošusios algoritmus, kaip veikti. Juk teroristų išpuoliai dažniausiai nebūna spontaniški – tai gerai suplanuotos atakos.
„Ta pusė, kuri kelia tas bangas – ji irgi planuoja. Ir ji nori užklupti netikėtai – netikėtumo faktorius ir formos, ir atakos taikiniai gali būti įvairūs. Tai institucijoms reikia turėti atitinkamus pasiruošimus ir, vadinkim, tuos „proto šturmus“, darbinius, kūrybinius susitikimus – tokias intelektines sesijas, kur reikia žaisti už abu – galvoti, kur priešininkas gali smogti, ką daryti – ir būti pasiruošus bent jau algoritmą, žinoti, ką mes darysim. Negalima leisti sukompromituoti bet kurios šalies, valstybės gyvybinių funkcijų“, – aiškino I. Stankovičius.
Kita vertus, negalima visos atsakomybės palikti tik institucijoms. Saugumo eksperto teigimu, tam privalo ruoštis ir visuomenė, nes ji ir yra pagrindinis teroristų taikinys. Iš pradžių jie savo išpuoliais siekia gyventojus išgąsdinti ir priversti abejoti valdžios bei institucijų pajėgumu, o neatkūrus pasitikėjimo visuomenė pati sutinka apriboti sau laisvę ir ima ieškoti „kietos rankos“.
„Teroristai taiko, kad sudrumstų visuomenę. Jeigu taip priimsime, kad ana pusė yra antidemokratinė, kuriai nepatinka tos laisvės, kurios yra yra Vakarų pasaulyje, tai koks kelias, kad tos laisvės būtų apribotos kaip „pietuose“? Kad visuomenė pati norėtų save apriboti, kad pradėtų norėti kietos rankos? Tam reikia sukelti sumaištį, kad [žmonės] pradėtų piktintis: ką daro valdžia, institucijos? Mums reikia išsirinkti diktatorių“, – komentavo I. Stankovičius.
Neramumai pasaulyje ir melagingi pranešimai Lietuvoje – ne sutapimas
Lietuvos visuomenę pastaruoju metu taip pat bandyta paveikti įvairioms įstaigoms siunčiant grasinančius, melagingus laiškus apie sprogmenis. Buvo dienų, kai tokius juos gavo ir keli, ir 2 tūkst. adresatų. Pasak I. Stankovičiaus, mažai tikėtina, kad melagingi pranešimai ir neramumai pasaulyje yra tik sutapimas.
„Kada įvyksta tokie neramumai, visi mėgstantys reikštis ir suirutę kelti, naudojasi proga“, – pažymėjo saugumo ekspertas.
Vis dėlto tai nėra sietina su „Hamas“ karu prieš Izraelį. Akys krypsta į kitą agresorę – Rusiją, ką anksčiau „Žinių radijui“ yra sakęs Nacionalinio krizių centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Tam pritaria ir I. Stankovičius.
„Už ką ten buvo priekaištaujama – iš esmės buvo priekaištaujama už, taip vadinamą, lietuvišką „antirusiškumą“ ir iš kur kojos dygsta, tai iš to teksto gali spręsti (grasinančiojo laiško teksto, kurį gavo šimtai adresatų – red. past.) – arabams tas nelabai rūpi“, – tikino dimisijos pulkininkas.
Anot I. Stankovičiaus, visuomenė turi tam ruoštis, nes pagrindinis tokių atakų tikslas – supriešinti visuomenę su valdžia. Mat visuomenė ir valdžia visuomet yra tam tikroje priešpriešoje, o tai, pašnekovo manymu, daugiausiai yra valdžios atsakomybė.
„Tai yra nepasitikėjimas. Jeigu valdžia nepasitiki visuomene, tai visuomene atmoka tuo pačiu – nepasitiki valdžia. Pažiūrėkime į mūsų įstatymus – kiek yra ribojimų, pritaikytų daugumai žmonių, žiūrint į juos kaip į potencialius nusikaltėlius. Taip negalima. Deja, atėjome iš to laiko, kai valdžia savo žmonių bijojo“, – teigė I. Stankovičius, pridurdamas, kad visuomenei pasitikint savo valdžia, ji aplink ją telkiasi ir tampa vieningesnė.
I. Stankovičius pažymėjo, kad valdžia „turi daryti judesius“, jog didėtų visuomenės atsparumas tokioms atakoms.
„Daugiau pasitikėjimo visuomene. Daugiau apie tai ne tik kalbėti, bet ir rodyti. Jei visuomenė bus atspari tam, tai teroristai nieko nepasieks“, – sakė dimisijos pulkininkas.
Savo ruožtu visuomenė taip pat turėtų imtis priemonių ir nelaukti gelbėtojų. I. Stankovičius pabrėžė, kad informacinių karų kontekste valdžia ar institucijos neapgins žmonių. Tam žinių ir įgūdžių privalo turėti patys gyventojai.
„Jeigu žmonės turės daugiau imuniteto prieš dezinformaciją. O kaip atskirti? Mes turime mokytis, stiprinti kritinį mąstymą“, – tikino saugumo ekspertas.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“:
