Pamenate laišką, kuris atvedė mus į Plungės rajoną? „Balsas.lt“ skaitytojas p. Šarūnas rašė, kad yra girdėjęs pasakojant, jog sovietmečiu, kai čia buvo įsikūręs sovietinės armijos dalinys, šiose vietose galėję būti tunelių, kurie vedė nuo Plokštinės iki pat Šateikių...
Požeminėje raketų paleidimo aikštelėje, apie kurią pasakojome pirmojoje dalyje, jokių tunelio pėdsakų neaptikome. Jokių slaptų išėjimų iš požemio nerado ir vietiniai gyventojai, kurie čia buvo dažni svečiai po 1978-ųjų, kai raketos iš Plokštinės jau buvo išvežtos.
Bet apžiūrėjome tik nedidelę SSRS kariuomenės 79-ojo pulko kadaise užimtos teritorijos dalį. Tad ieškokime toliau.
Sprogdinto metalo laužas karinio miestelio prieigose. Iš kur?
Kartu su šias vietas gerai pažįstančiu Stanislovu Puidoku apsilankėme vadinamajame kariniame miestelyje – specialiai kariškiams pastatytoje gyvenvietėje.
„Tarp karinės bazės ir kareivinių, karininkų namų tikrai turėjo būti kažkoks požeminis susisiekimas. Koks jis buvo – didelis, mažas – nežinau, bet jie patys yra prasitarę, kad buvo“, – pasakojo Stanislovas.
Paklaustas, kodėl žmonės mano, kad čia būta požeminio kelio ir kur jis dingo, S. Puidokas pasakojo apie vyrus sudominusius keistus radinius.
„Miške radom daug susprogdinto metalo, savaime iš niekur jis neatsirado. Gal tą buvusį praėjimą susprogdino. Ir aš pats aptikau daug tokių „geležų“ – sprogimo liekanų. Bet ką sprogdino – niekas nematė. Sprogdinimų daug girdėdavom, nesuprasi, ką jie sprogdino“, – pasakojo vietos gyventojas.
Anot S. Puidoko, daugiau jokių ženklų, kad buvusio karinio miestelio teritorijoje po žeme galėjo slypėti tunelis, nėra, tik tas metalo laužas. Bet jį ir kai kuriuos kitus vietinius glumina itin nelygi vieta – dauba prie daubos. Tiesa, kiti tvirtina, kad tos daubos – natūralios kilmės...
Sandėlis ir remonto dirbtuvės – taip slapta, kad net žvyro neatveši?
Dar vieną karinei bazei priklausęs objektas – buvusios remonto dirbtuvės ir krovinių aikštelė, kurioje išlikęs žeme apipiltas ir jau spėjęs krūmais apaugti didžiulis angaras.
„Kas buvo viduje – mes nežinome. Gandų buvo visokių, net tokių, kad čia branduolinių raketų galvutės laikomos“, – sako Stanislovas.
Akivaizdu, kad šis sandėlis buvo itin slaptas. Anot A. Brazdeikytės, vietinių, kurie dirbo jį statant, nė arti neleisdavo.
„Vienas žmogus, kuris čia veždavo žvyrą (norint angarą paslėpti, jis buvo apipiltas žvyro sluoksniu, o ant jo supiltas žemės sluoksnis – red. past.) pasakojo, kad su mašina atvažiuodavo tik iki vadinamosios techninės zonos, S. Puidoko skaičiavimu, maždaug už 2 km nuo statomo angaro. O tada mašiną perimdavo karininkai ir toliau važiuodavo patys. Grąžindavo tuščią mašiną“, – pasakojo ji, remdamasi tų laikų liudininkų prisiminimais.
Platelių ežero paslaptis: vamzdžiai tebėra. Kas išdrįs į juos nerti?
Anot A. Brazdeikytės, yra dar kelios versijos, iš kur galėjo driektis požeminiai tuneliai. Viena jų – slaptasis kelias galėjo prasidėti rytinėje Platelių ežero pakrantėje.
„Buvo iškasta 2,5 km ilgio vandentiekio tranšėja, pastatyta vandens pumpavimo stotis. Prie ežero stovėjo du galingi siurbliai, kurie pumpuodavo vandenį į bazę ir į karinį miestelį“.
Bet tiek ji, tiek S. Puidokas abejoja, ar tunelis galėjo būti nutiestas iš čia. Anot jų, žmonės matė, kad kažką kasa, gal matė ir didžiulius vamzdžius. Pastarieji galėjo būti iki 1 metro skersmens, o iš jų šaunanti vandens srovė esą medžius rovusi.
Apie galingą siurblinę vietiniams esą pasakojo patys kariškiai. Platelių ežero vandeniu jie būtų aušinę raketų paleidimo šachtas, jeigu Plokštinėje stovėjusios raketos būtų panaudotos. O vamzdžiai ežere tebėra iki šiol.
„Jie matosi. Daugybė žmonių tuos vamzdžius ir dabar pastebi. Ir aš pats iki jų nuplaukęs buvau. Nutolę nuo kranto apie 20 metrų, visaip išraizgyti. Atkasti nebandžiau, nežinau, kokie jie yra ir kur veda“, – pasakojo ežero pakrantėje įsikūrusios stovyklavietės prižiūrėtojas Valentas. – Dar esame vandenyje pastebėję kažkokių atsikišusių blokelių“.
„O štai ten, – Valentas mosteli tinklinio aikštelės link, – po smėliu yra didelių blokų pridėta. Tik kas po jais slepiasi – nežinau“.
D. Valančienė: pasiklydę vyrai kelio į paviršių parą ieškojo
Gal paslapties įminimas mūsų laukia Šateikiuose – daugiau kaip už 20 km įsikūrusioje gyvenvietėje, kurioje sovietmečiu buvo pulko štabas? Pasakoja Šateikių seniūnijos darbuotoja Dinalda Valančienė:
„Esu girdėjusi pasakojimą, kad kareiviams išsikėlus jaunuoliai sugalvojo sau pramogą pasidaryti – ten pasivaikščioti. Įlindo pro kažkokias angas ir pasiklydo. Gal tik po paros išėjimą rado. Ten tokie klaidūs „sklepai“, labirintai, kad jie sakė jau nesitikėję gyvi išlįsti, kai rado kelią į paviršių“.
D. Valančienė pasakoja, kad tos istorijos dalyviai į žemės paviršių išlindo ne kur nors toli, o ten pat – miške įsikūrusios antžeminės bazės teritorijoje.
„Pačioj girioj viskas yra, tiesiog po tais antžeminiais pastatais rūsiai buvo. O toliau? Aš manau, čia tik kalbos, kad iki pat Platelių“, – neslėpė abejonių šateikiškė.
Veterinarijos gydytojas: jeigu būtų pagavę, būtų sulaikę dviem paroms
Ir vis dėlto kalbos, kad karinėje bazėje vietiniai galėjo įstrigti kelioms paroms – turi pagrindo. „Balsas.lt“ komandai pavyko surasti žmogų, kuris joje ne kartą lankėsi dar esant kariškiams.
„Mane karinės bazės vadai samdė kaip veterinarijos gydytoją, – pasakoja Stanislovas Mikašauskas. – Pirmą sykį atvažiavo majoras ir sako, kad jiems tuoj pat manęs reikia. Jie mane sunkvežimyje apkrovė malkomis ir įvežė į teritoriją. Nuvežė prie pastato, kur kiaulės buvo, išlaipino. O po darbo išvedė pro tvorą miške. Pralindom abu su karininku, ten atvažiavo mašina ir parvežė mane atgal“.
Paklaustas, kodėl vežė slapta, nors, pavyzdžiui, kiaulėms nugaišus, jis pasirašydavo oficialius dokumentus, S. Mikašauskas aiškino, kad dalinys priklausė Rygos karinei apygardai ir oficialiai gauti leidimą jį įsivežti būtų užtrukę dvi dienas. Dar tiek pat – kad leistų išeiti iš teritorijos.
„O jeigu kiaulės susirgo, nelauksi, – aiškino jis ano meto karininkų sprendimą. Tai aš pro tvorą lįsdavau, be jokių leidimų. Bet jie mane įspėjo: „Jeigu pakliūsi kokiems tikrintojams, paaiškinsi, ko ėjai, ir viskas bus gerai. Bet žinok, prabūsi dvi paras, kol išsiaiškins, kas per paukštis esi“.
Vėliau, kai tapo kolūkio pirmininku, S. Mikašauskas kartu su Plokštinės bazėje tarnavusiais karininkais dalyvaudavo ir medžioklėse, bet net ir tuomet savo paslaptimis jie neskubėjo dalintis.
„Kartu antis medžiodavome, bet apie pačią bazę nebuvo kalbų. Mes bandydavom teirautis, bet jie nutylėdavo. O apie tunelius pasakojo kai kas, bet man atrodo, jeigu būtų buvę tie tuneliai, vis tiek būtų kas nors jais pravažiavęs“, – dalijosi prisiminimais vienas iš nedaugelio žmonių, kuriems teko lankytis dar veikiančioje karinėje bazėje.
Paslaptį tebesaugo „Soveršenno sekretno“
„Nė vienas vietinis nepapasakojo, kad būtų atradęs tunelius, vedančius net iki Šateikių. O Šateikiuose, teko girdėti, buvo požeminis kabelis, nes ten buvo štabas, reikėjo susisiekimo su požemine baze“, – tvirtina A. Brazdeikytė.
Nepaisant to, kad Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojos teigimu, anksčiau vietiniai „lobių ieškotojai“, o dabar, ruošdamiesi bazę paversti muziejumi, jie patys išlandžiojo visus užkaborius, kirba mintis „dūmų be ugnies nebūna“.
Taigi, išpildyti p. Šarūno prašymą – patvirtinti, kad čia, tarp Plokštinės požeminės raketų paleidimo aikštelės ir antžeminės karinės bazės Šateikiuose, sovietmečiu buvo nutiesti tuneliai – negalime.
Bet ir paneigti nedrįstame. Juk nei Šaltojo karo laikų muziejų bazėje ruošiantys Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai, nei jiems talkinantys specialistai, nei mes nepakėlėme visų gelžbetonio blokų ir nežinome, kas gali slypėti po bet kuriuo iš jų.
Ir nematėme šio karinio komplekso brėžinių. Sakoma, kažkur Maskvoje jie yra. Visa tiesa apie tai, kas šiose vietose slypėjo – ir ant žemės, ir po žeme – tikriausiai atsiskleis tik tuomet, kai kada nors bus nutrintas nuo smalsių akių juos saugantis visagalis sovietinių laikų užrašas „Soveršenno sekretno“. Lietuviškai – „Ypatingai slapta“.
Taip pat skaitykite ir žiurėkite:
Požeminis tunelis sovietinėje karinėje bazėje: legendų įminimo beieškant (I)
Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas
Po Antakalnio kalvomis – fortifikaciniai tuneliai
Požemiai greta Pučkorių atodangos – ugnies linija, kuria nepasinaudojo
