Akivaizdų klimato atšilimą rodo ir pirmoji potvynio banga Šilutės rajone sausį, besitęsianti daugiau kaip 13 dienų. Jeigu prasidės ledonešis ir lietūs, vanduo kils ir toliau.
Kol kas tebuvo apsemtos 27 sodybos
Penktadienį vykusiame Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje aptartas pasirengimas didesnio masto potvyniams.
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės tarnybos vedėjo Romo Renčeliausko teigimu, potvynis neužklupo netikėtai. Jis prasidėjo todėl, kad iškrito labai daug kritulių visoje Lietuvoje, o Šilutės kraštas yra žemupyje. Pūtė vakarų, šiaurės vakarų krypties vėjas. Prasidėjo ledonešis iš Nemuno, Atmata, Skirvytė užsikimšo.
Pasak jo, viskam yra pasiruošta, numatyta vieta, kur esant reikalui galėtų būti apgyvendinti kariškiai. Dabar situacija, pasak jo, tikrai nėra kritinė.
Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sugebėjo suremontuoti seną rusišką amfibiją, nors dalių jai reikėjo įsigyti užsienyje. Kadangi ratinė amfibija ne visas vietas gali pasiekti, manoma, jog esant reikalui būtų galima panaudoti ir pasieniečių sraigtasparnius.
Užtvindyta yra 370 metrų Rusnės ir Šilutės kelio atkarpa. Gyventojams kelti skirtas specialus autobusas, susisiekimas su Rusnės sala nutrūksta, kai vandens gylis ant kelio yra 80 cm. Nuo sausio 31 iki vasario 6 d. buvo perkelti 3 759 lengvieji automobiliai. Dirba 4 tralai.
R. Renčeliauskas pasidžiaugė, kad susidarius eilėms šiame kelyje dar nebuvo nė vieno incidento. Pasak jo, šiemet labai gerai dirba policininkai, kartu su kelininkais jie greitai išsprendžia problemas. Posėdyje keltas ir žadėto aplinkkelio tiesimo klausimas. Gal iki kito potvynio jo ir nesulauksime, tačiau šios idėjos neatsisakoma.
Iki šiol buvo apsemtos 6 seniūnijos, 10 kaimų, 27 sodybos, 56 gyventojai, iš viso 13 tūkst. ha teritorijos. R. Renčeliausko teigimu, gelbėjimo darbų šiemet dar nereikėjo atlikti, evakuoti taip pat nieko dar nereikėjo. Anot jo, visi gyventojai yra pasirengę, turi gelbėjimosi priemones, situacija kontroliuojama.
Dalia BIKAUSKAITĖ
