Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Kovo 1-oji Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnams nebuvo išskirtinė: vykta suteikti pagalbos ne tik potvynio zonoje atsidūrusiems, bet ir ne itin malonią situaciją patekusiam piliečiui. Nors pastarasis gyventojas, panašu, linkęs rizikuoti ne tik savo turtu, bet ir gyvybe.
Į Plaušvarius gelbėtojai praėjusią savaitę vyko du kartus. Antradienį vienam kaimo gyventojui buvo nugabenti penki maišai grūdų. Jau po dienos vyriškis gabeno tuos pačius grūdus savarankiškai ledu į sausumą susimalti. Tuo pačiu keliu plaušvariškis ketino grįžti ir atgal. Tačiau čia koją kyštelėjo velnio lašai. Nežinia kaip, bet vidutinio amžiaus vyras supainiojo, kur einąs, ir su visais miltais įmaurojo į potvynio vandenį. Tad penktadienį, Pagėgių PGT pareigūnai, apsiginklavę būtina technika, įranga ir rūbais, vyko į nurodytą vietą traukti Plaušvarių kaimo gyventojui brangaus turto – rogučių.
Miltų tikrai nekelsime – nebeverta, o roges, kurios žmogui – svarbios, ištrauksime, – dar prieš prasidedant darbams kalbėjo Pagėgių PGT viršininkas Alvydas Mikašauskas.
Kol hidrokostiumu apsirengęs jaunas ugniagesys Darius leidosi į eketę, iš apsemto Plaušvarių kaimo pėsčiomis atėjo nelaimėlio kaimynas Zigmas. Paklaustas, kodėl atėjo jis, o ne rogučių šeimininkas, vyras atsakė, kad šis įlūžo dar kartą.
Tai kad jis vis girtas, ir vis įlūžta. Kaip tik šiandien vėl po ledu įsmuko – paniro iki kaklo. Bandė dviračiu iki Pagėgių ledu nusigauti – nepavyko. Sakiau jam, kad nekvailiotų – neklauso. Dabar rūbus džiovinasi, – kalbėjo praeivis.
Vyras nepaaiškino, kaip jis įveikia kelių kilometrų atkarpą saugiai. Netrukus, apsirūpinęs prekėmis, ji sugrįžo į namus atgal. Tuo metu ugniagesiai į Plaušvarius vyko aerokateriu: gabeno ne tik maisto produktus, bet ir perkėlė žmones. Pirmyn ir atgal valtimi kėlėsi jaunos moterys: seserys apsikeitė vietomis, jos pakaitomis slaugo savo mamą, padeda jai ūkyje.
Padėkokite mūsų vardu gelbėtojams. Jie niekada mūsų bėdoje nepalieka – retai šaukiamės pagalbos, bet visuomet jos sulaukiame. Ir elektrikams padėkokite. Jie atėjo ledu, rizikuodami įlūžti, vien tik tam, kad Plaušvariuose pašalintų gedimą elektros linijoje, – sakė devynis vaikus į gyvenimą išleidusi Plaušvarių kaimo gyventoja Vitalija Steponaitienė.
Jos dukra, taip pat Vitalija, sakė, kad potvynis vietos gyventojams – ne naujiena.
Esame tam pasirengę ir kitaip gyvenimo nė neįsivaizduojame. Pagaliau, ko kaime gyvenant galima pristigti? Nebent skanėstų, o valgio juk visada yra: kiaušinių, mėsos, daržovių – visko turime. Tačiau potvynis šiemet, mamos, gyvenančios Plaušvariuose 50 metų, teigimu, toks yra pirmas, taip ilgai besitęsiančių nepatogumų dar nėra buvę. Paprastai potvynis arba praeidavo labai staigiai, arba pievas užliedavo, o vanduo pasidengdavo ledu, kuriuo galėdavome laisvai judėti. Šiemet taip nėra: tai pašąla, tai palyja. Ledas nėra tvirtas, gali pasitaikyti properšų. Tad keliauti ledu pavojinga, ir būtina specialistų pagalba, – pasakojo dėl potvynio iš darbo atostogų išsiprašiusi Vitalija.
Tiek ji, tiek jos sesuo Ona, kurią pargabenome į sausumą, kalbėjo, kad potvynio sukeltų nepatogumų būtų dar mažiau, jeigu judviejų mama būtų sveika, jeigu jai nereikėtų nuolatinės medikų priežiūros.
Ugniagesiai-gelbėtojai neatmeta, kad artimiausiu metu prognozuojamas atšilimas gali atnešti naują potvynio bangą.
