Pirmasis populiarus mitas, esą virusinius susirgimus lemia metų laikai. Gydytojai aiškina, kad didžiausią įtaką jiems plisti turi ne sezoniškumas, o temperatūrų svyravimai ir mūsų imuniteto atsparumas.
Temperatūrų skirtumai alina organizmą. Kol mūsų imunitetas prisitaiko prie pasikeitusios temperatūros ir naujų oro sąlygų, esame imlesni ligoms. Todėl pats susirgimų pikas mus ištinka pereinamaisiais metų laikais.
Pasak medikų, populiariausius mitus, susijusius su gerklės skausmu, galima suskirstyti į tris ryškesnes grupes: gerklės skausmo priežastys, diagnozė ir gydymosi būdai.
Po 3 kilogramus bakterijų kiekvienam
Gerklės skausmais, sloga, kosuliu ir pakilusia temperatūra pasireiškiantys susirgimai dažnai vadinami bendru peršalimo ligų pavadinimu. Tačiau medikai vengia juos taip vadinti – ligą sukelia ne peršalimas ar perkaitimas, o bakterijos arba virusai.
Pasak gydytojų, virusais dažniausiai užsikrečiame nusilpus imuninei organizmo sistemai. Tuomet dėl prastesnės emocinės savijautos (streso, savigraužos) ar permainingų oro sąlygų esame mažiau jiems atsparūs.
Įprasta, kad virusų sukeltas gerklės skausmas intensyviausias pirmąsias tris dienas. Vėliau jis pradeda rimti, ypač deramai ilsintis ir palaikant šilumą gerklės srityje arbatomis, kompresais, gydantis kitomis „naminėmis“ priemonėmis.
Tuo metu bakterijų sukeltas gerklės uždegimas pavojingesnis. Po pirmųjų dienų skausmas tik stiprėja, tampa sunku ryti ir kvėpuoti, vargina aukšta temperatūra, kiti nemalonūs pojūčiai. Delsiant gydytis, gali išsivystyti bakterijų ir grybelių sukeliamos komplikacijos.
Anot gydytojų, bakterijos nepavojingos, kol tarpsta ten, kur joms skirta. Bakterijų gausu žarnyne, nosyje, gerklėje ir kitur. Kiekvienas ant kūno nešiojamės bent po trys kilogramus bakterijų, o patys didžiausi jų nešiotojai – vaikai.
Tačiau rizika pasigauti bakterinę infekciją išauga, kai dėl įvairių priežasčių (vengiant plauti rankas, liečiant nešvarias rankenas, kitus paviršius) bakterijos atsiduria ne savo vietoje. Tuomet patogenai (ligos sukėlėjai) pradeda priešintis ir gali sukelti gerklės uždegimą. Jis pasireiškia sloga, nedidele temperatūra, paraudusia ryklės gleivine, paburkusiomis tonzilėmis.
Jei stiprus gerklės skausmas nesiliauja ilgiau nei savaitę, būtina kreiptis į gydytoją, tikina medikai.
Geriausias gydytojas – internetas?
Gerklės skausmai – vieni iš tų negalavimų, kuriais susirgus pas gydytojus neskubama. Neretai pagalbos pirmiausia kreipiamasi ne į gydytoją, o į visa žinantį internetą. Medikai pasakoja, kad, kad dėl to ne kartą yra tekę pasiginčyti su pacientu: pasitaiko atvejų, kai pacientai vardija faktus iš interneto ir mano, kad gydytojas, kuris mokėsi 15 metų, meluoja.
Paklausta, kokias diagnozes dažniausiai nusistato gerklės skausmais besiskundžiantys ligoniai, gydytojai otorinolaringologai išskiria glandų uždegimą. Tačiau, gerklės skausmą gali sukelti ir gastroezofaginis refliuksas, kai kaklo ir gerklės gleivines dirgina ten patekusi skrandžio rūgštis, bronchinės astmos, žarnyno ir dantų ligos, netinkamai parinkti protezai. Dažna vaikų gerklės skausmo priežastis – stomatitas.
Tikruosius gerklės skausmo sukėlėjus geriausiai parodo pasėlis nuo ryklės sienelių ir tonzilių. Pagal jį parenkamas tinkamiausias gydymas. Pastebėta, kad nemažai pacientų verčiau renkasi „naminį“ gydymą, nei vizitą pas gydytoją. Ypač lankytis gydytojo kabinete vengia vyrai.
Tačiau medikų praktikoje yra pasitaikę ne vienas atvejis, kai taikydami „naminį“ gydymo būdą tokie pacientai tik dar labiau apsunkina savo būklę. Pavyzdžiui, skalaudami gerklę alkoholiu nusidegina gleivinę, ant išdegintos gerklės lašina citrinos sultis, vartoja aštrų maistą, tik dar labiau aitrindami uždegimą. Tokių „naminių“ gydymosi mitų apstu.
Geriausias vaistas – antibiotikai?
Išskirdami populiariausius gerklės gydymo mitus, gydytojai pastebi, kad jais mėgsta vadovautis ir šiuolaikinės, ir „liaudies“ medicinos šalininkai. Pirmieji neretai kreipiasi jau nusistatę diagnozę „man – angina“ ir prašydami jiems skirti antibiotikų, nes kitaip nepasveiks.
Tačiau antibiotikai skiriami tik bakterijų sukeltam ryklės, tonzilių uždegimui gydyti. Jei negalavimą sukėlė virusai, jokiu būdu negalima griebtis antibiotikų. Jie gali net pakenkti“, – pabrėžia gydytojai otorinolaringologai.
Reiktų paneigti populiarų mitą, kad nuo gerklės skausmo veiksmingai gydo šalikas ant kaklo, kompresas su degtinėje išvilgyta vata ir celofaniniu maišeliu ar kompresas iš pakaitintos druskos, kojų mirkymas karštame vandenyje, virintas pienas su medumi ar česnaku. Sergant geriau pasijusti padeda ne šie produktai, o jų skleidžiama šiluma. Ji plečia kraujagysles, todėl kraujas atneša daugiau imuninių ląstelių, kovojančių su uždegimu.
Įdomu, kad draudimas sergant valgyti ledus taip pat neturi medicininio pagrindo. Porcija ledų ne tik nepaaštrins gerklės skausmo, bet padės jį apmalšinti, nes šalti ledai veikia kaip anestezikai, sukeliantys vietinę nejautrą. Apmalšinti gerklės skausmą taip pat gali patalpų vėdinimas, palaikantis reikiamą oro drėgmę patalpose.
Pasak gydytojų, šiais laikais vaistinėse pateikiamas platus vaistinių preparatų nuo gerklės skausmo asortimentas. Tačiau vieni preparatai labiau tinka skausmui ir uždegimui malšinti, kiti – kovoti su bakterijomis ir grybeliais.
Per pirmąsias tris negalavimo dienas gydytojai otorinolaringologai siūlo pirmiausia ieškoti skausmą ir uždegimą malšinančių preparatų. Specialistai rekomenduoja preparatus, kurių sudėtyje yra benzidamino hidrochlorido veikliųjų medžiagų. Jos panaikina tokius nemalonius uždegimo simptomus kaip skausmas, deginimas, paraudimas, patinimas. Be to, ši veiklioji medžiaga pasižymi ir antiseptiniu poveikiu, naikindama virusines bakterijas.
Jei po kelių dienų gerklės skausmas nesiliauja – būtina gydytojo konsultacija. Greičiausiai gerklės skausmo sukėlėjos – bakterijos, todėl reikalingas sisteminis gydymas.
Tantum Verde Išsigydyk gerklės skausmą! www.tantumverde.lt
