Panevėžio valdžia susirūpino dėl inžinerinių tinklų šulinių dangčių vagysčių gausėjimo: dėl jų ne tik patiriami dideli materialiniai nuostoliai, bet ir kyla grėsmė praeiviams bei vairuotojams.
Metalo vagys nesismulkina: mieste gvelbiami ne tik šulinių dangčiai, bet ir grotelės, kitokios metalinės uždangos. Jiems vieni niekai viduryje gatvės palikti žiojėjančią angą, keliančią grėsmę tiek praeivių saugumui, tiek ir dviratininkų bei vairuotojų saugumui.
Visai nutrūko nuo pavadžio
Aišku, šis „verslas“ Panevėžyje klesti jau ne pirmus metus ir dėl jo vienodai nuostolių patiria šilumininkai, vandentiekininkai, ryšininkai, kitos inžinerinius tinklus turinčios įmonės.
Neabejojama, kad vagysčių daugėja pakilus metalo supirkimo kainai ir palengvėjus supirkimo sąlygoms, mat metalo laužą superkančioms įmonėms nuo rudens nebereikia licencijų.
Tad ir nuspręsta Savivaldybėje surengti visų suinteresuotų pusių pasitarimą bei sutarti, kaip sugriežtinti metalo supirkimo įmonių bei vietų, į kurias vagišiai dažniausiai rengia savo reidus, kontrolę. Į pastarąsias vietas nutarta nukreipti miestą stebinčias vaizdo kameras, o Aplinkos ministerijos ketinama prašyti spūstelėti metalo laužą superkančias įmones.
Kartu prašoma ir gyventojų pagalbos: pastebėjus įtartinus atvejus, pranešti pareigūnams. Šiaip ar taip, ilgapirščių daroma žala nėra tokia jau menka.
Kilogramai nestabdo
Akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė skaičiuoja, kad šiemet jau pavogta 20 dangčių. Pernai šilumininkų nuostoliai buvo 10 dangčių, užpernai, per patį krizės piką, – 25.
Iš viso įmonė turi apie 5 000 šulinių, tad visus sužiūrėti yra sunku. Tačiau faktas, kad šių šulinių dangčiai sunkūs, sveriantys po kelias dešimtis kilogramų, jau seniai nebeapsaugo nuo vagysčių ir nuostolių. Vienas dangtis kainuoja 254 litus. Tačiau žala, padaroma jį nugvelbus, paprastai būna gerokai didesnė: pasak D. Paulauskienės, jei tenka dėti naujo tipo dangtį ant senesnio liuko, jis nebetinka, tad kartu reikia keisti ir liuką.
Tuomet suma išauga ir iki 534 litų. „Pridėkime dar darbo išlaidas ir susidaro netoli tūkstančio lito“, – sako atstovė spaudai.
D. Paulauskienės teigimu, įmonė siūlė tokį variantą, kad fizinis asmuo metalo supirktuvėms neturėtų teisės parduoti šulinių dangčių, nes jis iš esmės negali jo ir turėti – daugiausia tai būna ne privati nuosavybė. Tačiau ar toks pasiūlymas bus priimtas, neaišku.
„Aukštaitijos vandenų“ bendrovė taip pat nukenčia nuo ilgapirščių. Šiemet pavogti keturi šios įmonės dangčiai, o padarytų nuostolių suma siekia 1 566 litus. Vandentiekininkai turi dar daugiau dengiamų šulinių nei jų kolegos šilumos energijos ūkyje – per 20 000 dangčių, tad apeiti visų fiziškai neįmanoma. „Tokia situacija, – stengiasi filosofiškai į ją žiūrėti bendrovės ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška. – Nebūtų vagių, nebūtų problemos...“
Kartais net ir pagauna
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Romaldas Krištopaitis miesto pareigūnų vardu patvirtino: problema jiems žinoma, dangčiai vagiami.
Tačiau, viršininko manymu, šiuo atžvilgiu Panevėžys neišsiskiria iš kitų miestų – ši problema egzistuoja kone visur. Ir šie metai esą nėra išskirtiniai. „Negaliu pasakyti, kad Panevėžyje tokių vagysčių būtų labai daug“, – prisipažino R. Krištopaitis. Jo duomenimis, šiuo metu policija tiria penkias ikiteismines bylas. Pareigūno spėjimu, vagysčių gali būti ir daugiau, tačiau įmonės galbūt dėl įvairių priežasčių nesikreipia į teisėsaugininkus. Šiemet bene daugiausia kreipėsi „Panevėžio energijos“ įmonė.
Kur vagys realizuoja pavogtus inžinerinių šulinių dangčius, iki galo nėra aišku. Tvirtinti, anot R. Krištopaičio, kad jie visi parduodami metalo supirktuvėse, negalima, nes tokių faktų iki šiol nebuvo nustatyta.
Tegalima tik įtarti, kad vagių grobis realizuojamas kaip laužas – t. y. sudaužius dangčius į gabaliukus.
Vis dėlto pareigūnai, tvirtinantys, jog ir taip rengia reidus, tikina nuo šiol planuojantys tai daryti aktyviau.
Paprastai dangčiai vagiami negausiai žmonių lankomose vietose – dažniausiai kur nors atokiose pievose ar prie gamyklų. Miesto centre, kur didelis judėjimas ir daug žmonių, paprastai tokių vagysčių nebūna.
Vis dėlto kartais vagišius pavyksta pričiupti. R. Krištopaičio žiniomis, šiemet atliekant du ikiteisminius tyrimus nustatyti trys įtariamieji, dar vienas nuteistas.
Daiva SAVICKIENĖ