Antradienį padėtas taškas popierinių „Valstybės žinių“ istorijoje. Nuo kitų metų kovo 1 d. visi priimti teisės aktai įsigalios paskelbus juos ne „Valstybės žiniose“, o viešai ir nemokamai prieinamame elektroniniame Teisės aktų registre (TAR), kurį tvarkys Seimo kanceliarija.
Pagal antradienį Seimo pakartotinai priimtą Teisėkūros pagrindų įstatymą, patobulintą pagal Prezidentės pateiktus siūlymus, nebus leidžiamas ir „Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“. Šiame leidinyje spausdinami viešųjų pirkimų skelbimai, pranešimai apie konkursus į valstybės tarnybą, kitokia panašaus pobūdžio informacija, kuri turės būti skelbiama internete tam skirtuose tinklalapiuose.
„Po dvejus su puse metų trukusių pastangų pavyko įrodyti, kad galimas kitas teisėkūros standartas – archajiškos priemonės gali būti pakeistos modernesnėmis, o pats procesas gali ir turi būti viešas nuo pradžios iki pabaigos. Modernios priemonės teisę daro suprantamesnę, o teisėkūrą patogesnę. Jų laiduojamas viešumas skatina atsakomybę ir kokybę“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Jo teigimu, nuo kitų metų valstybės institucijoms nebereikės beprasmiškai leisti pinigų šių leidinių prenumeratai. Reikalavimas teisės aktus ir įvairius skelbimus skelbti popieriniuose leidiniuose moraliai paseno. Pirmiau buvęs vienintelis galimas, dabar toks skelbimas akivaizdžiai neefektyvus – jo kaina didžiulė, o nauda iš esmės niekinė.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos už „Valstybės žinių“ prenumeratą per metus sumoka daugiau kaip 1 mln. litų, o už informacijos skelbimą „Informaciniuose pranešimuose“ subjektai, neišskiriant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, sumoka apie 2,5 mln. litų.
