Rinkėjų aktyvumas 50 proc. slenksčio ryškiai neviršys – nereikėtų tikėtis stebuklingų skaičių, mano politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė I. Petronytė.
„Kažin, nes jei ir viršys, vis tiek bus apie 50 proc. Nereikėtų tikėtis stebuklingų skaičių. 2008 m. Seimo rinkimuose aktyvumas siekė maždaug 48,5 proc., greičiausiai šios dienos rezultatai bus labai panašūs, o jeigu ir skirsis, tai tik keliais procentiniais punktais. Tai gali būti ir daugiau nei 50 proc., bet nebus žymiai daugiau“, – sekmadienį naujienų agentūros ELTA paklausta, ar yra tikimybė, jog rinkėjų aktyvumas viršys 50 proc. ribą, atsakė ji.
Politologė prisipažino nenustebusi, jog iki 19 val. rinkėjų aktyvumas siekė tik beveik 45 proc. Jos teigimu, nebuvo matyti jokių sąlygų, galinčių jį paskatinti.
„Manęs naujausi duomenys nenustebino, nes per pastaruosius kelerius rinkimus, kiek matėme, rinkėjų aktyvumas nebuvo aukštas. Turbūt nelabai daug kas to ir tikėjosi, nors buvo visokių kalbų prieš šiuos Seimo rinkimus. Visgi kažkokių sąlygų, kurios galėtų paskatinti rinkėjų aktyvumą, nebuvo. Žemi jo rodikliai – besitęsianti tendencija“, – teigė ji.
I. Petronytė, kalbėdama apie piliečių rinkiminį elgesį, priminė ankstesnių metų apklausų duomenis, pagal kuriuos daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų mano, jog balsavimas yra pilietinė pareiga.
„Net jeigu žmonės nedalyvauja rinkimuose, dalyvavimo juose norma kaip gero piliečio samprata, kad balsuoti reikėtų, yra paplitusi“, – tvirtino ji. Politologė pripažino, jog tarp rinkėjų dažnai paplitę motyvai neiti išreikšti valios susiję su nusivylimu ir nepasitikėjimu valdžia, nuomone, jog nėra, iš ko pasirinkti.
I. Petronytė taip pat pažymėjo, jog dalis rinkėjų visą laiką dalyvauja rinkimuose, nes turi „dalyvavimo normą“, o kita dalis – nes tikisi permainų.
