Rinkėjų aktyvumas Prezidento rinkimuose yra beveik procentu didesnis nei pernai vykusiuose Seimo rinkimuose. Jeigu ir toliau išliks tokia tendencija, tikėtina, kad galutinis piliečių aktyvumas bus 50 proc., tačiau įdomiausia yra tai, ar pavyks peržengti šią ribą ir išsiaiškinti naująją šalies vadovą jau pirmame rinkimų ture, teigia politologas, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas sekmadienį vykstančių Prezidento rinkimų aktyvumą T. Janeliūnas sakė, kad, sprendžiant pagal pirmosios dienos pusės rinkėjų aktyvumą, gali būti, jog šalies vadovo rinkimuose dalyvaus 50 proc. rinkimo teisę turinčių asmenų.
„Įsivaizduoju, kad čia gali lemti vienas ar kitas procentas į vieną ar kitą pusę, gal netgi procento dalys. Tai čia greičiausiai ir bus vienas iš įdomiausių rezultatų: ar pavyks perkopti 50 proc. ribą, ar truputėlį pritrūks“, - sakė politologas.
Jis pridūrė, kad jeigu pavyks perkopti 50 proc. ribą, tai egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog užteks ir vieno rinkimų turo. Jeigu nepavyks to padaryti, tai akivaizdu, kad teks laukti antrojo.
Pasak T. Janeliūno, galima daryti prielaidas, jog tokiam aktyvumui įtakos turėjo pasyvi rinkimų kampanija, nesukėlusi didelio piliečių entuziazmo.
„Bemaž per visą mėnesį agitacija buvo tikrai ne tarp pirmųjų temų, bet kažkur šalia. Visą laiką kažkokie pagrindiniai dalykai užgoždavo prezidentinę kampaniją - ar susiję su krizė, dabartinės Vyriausybės sprendimais, ar kažkokie kiti. Tai tikrai dėmesio nebuvo daug“, - kalbėjo jis.
Be to, politologo įsitikinimu, nemaža dalis rinkėjų mato vienos kandidatės pranašumą, kas iš anksto gali nulemti jų apsisprendimą neiti balsuoti.
„Dėl to jiems nėra jokio reikalo eikvoti savo laiko, energijos. Gali būti, kad dalis mano, jog ir be jų bus nuspręsta“, - sakė T. Janeliūnas.
Tiesa, TSPMI docentas pridūrė, kad nevertėtų svariais laikyti ir argumentų, jog dėl neva prasto oro žmonės aktyviau eina balsuoti.
„Kaltės nesuversčiau orui. Didesnė dalis tų veiksmų yra rinkėjų motyvacija ir požiūris į politinį gyvenimą“, - teigė jis.
Anot politologo, jeigu šalies vadovas bus išrinktas per pirmąjį turą, tai reikš, kad rinkėjams užteko laiko susipažinti su kandidatais. Jeigu Prezidento nepavyks išsirinkti sekmadienį, piliečiai dar turės galimybę skirti daugiau laiko ir dėmesio kandidatams.
T. Janeliūnas taip pat pridūrė, kad jeigu per pirmąjį Prezidento rinkimų turą būtų išrinktas šalies vadovas, birželio 7 dieną vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) aktyvumas pasižymėtų itin mažu aktyvumu. Anot politologo, žmonių pasyvumą lemia tai, kad tautiečiams europarlamentarų veikla yra miglota, dažnas apskritai nežino, ką veikia Europos Parlamentas, kokios jo funkcijos visos Europos Sąjungos (ES) politinėje sistemoje. Būtent tai žmonėms trukdo suvokti, ko tikėtis, reikalauti iš europarlamentarų, ką jie gali nuveikti Briuselyje ir kokią įtaką ES sprendimuose gali turėti Lietuvos balsas.
„Didesnė dalis žmonių apskritai nesupranta, ką veikia EP ir ką veiks ten išrinkti mūsų atstovai. Jų aktyvumas gali būti panašus ar net mažesnis kaip savivaldybių rinkimuose. Toks scenarijus įmanomas“, - sakė jis.
Kita vertus, anot T. Janeliūno, rinkimuose į EP nėra skirtumo, kiek dalyvauja rinkėjų, o apskritai visoje Europoje pastebima tendencija, kad žmonės Europarlamento rinkimuose dalyvauja pasyviausiai. Tad Lietuva šiame kontekste neišsiskirtų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, 2035 rinkimų apylinkėse sekmadienį iki 14 val. savo balsą jau yra atidavę 25,42 proc. rinkėjų, primena ELTA. Per tą patį laiką 2008 metais Seimo rinkimuose balsavo 24,22 proc. rinkėjų.
Aktyviausi sekmadienį yra Panevėžio miesto, Rokiškio, Akmenės rajonų rinkėjai. Čia iki 14 val. jau balsavo apie 31 proc. rinkėjų. Mažiau aktyviai balsuojama Trakų rajone, Vilniaus mieste, Visagine, kur rinkėjų aktyvumas siekia maždaug 20 proc.
VRK duomenimis, iš anksto Prezidento rinkimuose balsavo 5,12 proc. rinkėjų. Tai yra maždaug 136,7 tūkst. asmenų. Iš anksto balsuota aktyviau nei per Seimo rinkimus. Tuomet iš anksto balsavo 3,99 proc. rinkėjų.
Savivaldybių patalpose yra balsavę 36 tūkst. rinkėjų, specialiuose paštuose - 15 tūkst. 517, namuose - 85 tūkst. 199 rinkėjai.
Aktyviausiai iš anksto balsavo Ignalinos rajono rinkėjai. Čia per 13 proc. turinčiųjų balsavimo teisę savo valią pareiškė dar iki rinkimų dienos. Šalčininkuose iš anksto balsavo 11 proc. rinkėjų. Mažiausiai balsuojančiųjų iš anksto buvo Klaipėdoje ir Visagine. Čia iš anksto balsavo tik apie 2 proc. rinkėjų.
Konstitucijoje numatyta, kad per pirmąjį prezidento rinkimų turą kandidatas išrenkamas, jeigu dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų jis gavo daugiau kaip 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.
