Politologas mano, kad prezidentė nepraleidžia progos pakritikuoti Darbo partiją ir į ją žiūri kaip visiškai nepageidaujamą dabartinėje sistemoje, todėl net galima tikėtis, jog partija bus paminėta metinėje kalboje.
Tačiau kalbant konkrečiai apie švietimo sritį, politikos apžvalgininkas teigia, kad žiūrint iš Prezidentūros pozicijos galima išnaudoti šią temą sau palankia linkme: „Kalbant apie mokyklas, vaikų ateitį ir norint pasidaryti sau viešuosius ryšius galima šią temą pasukti tam tikru kampu, paspausti ir Darbo partiją dėl vykdytos politikos, ir parodyti, kad yra rūpinamasi vaikais, taip užsidirbant sau papildomų balų.“
Paklaustas, kodėl naująja švietimo ir mokslo ministre buvo paskirta nei viena užsienio kalba laisvai nekalbanti A. Pitrėnienė, kai anksčiau Prezidentūroje vykdavo kalbų patikrinimas ir ne vienas kandidatas jo neišlaikė, M. Jastramskis sako, kad sunku pasakyti, tačiau A. Pitrėnienė galimai paskirta todėl, kad nedarys jokių revoliucijų, bus rami likusią kadenciją ir niekam neužklius.
„Tokiu atveju galima sakyti, kad tai yra toleruotinas blogis, nes ministrų postų dalybos trunka per ilgai. Atrodo, kad šalyje nėra jokių kitų problemų“, - mintimis dalijasi politologas.
Kitas dalykas, anot jo, Darbo partija gali vaizduoti save kaip auką ir kurį laiką tuo net naudojosi, sakydami, kad prezidentė jų nemėgsta, su jais susidoroja; kad to nebūtų galimai ir buvo paskirta A. Pitrėnienė.
„Nelabai buvo ir kitų alternatyvų, nes dabar jau negalima „įkišti“ kito nepartinio ministro, Darbo partija ir taip atidavė energetikos ministro portfelį, tai atimtas dar vienas ministro postas sukeltų natūralų pasipriešinimą“, - apie prezidentės ir Darbo partijos santykius kalbėjo jis.
M.Jastramskis teigia, kad visi žino, jog minėtoje partijoje nėra ypatingų švietimo srities specialistų, tai ir pasirinkimas yra toks, koks yra. Politologas mano, jog šioje situacijoje visiškai nesvarbu, ar būtų išrinktas Vydas Gedvilas, ar A. Pitrėnienė, nes jie abu nėra geri specialistai, turintys kompetenciją švietimo srityje.