„Referendumų europiniais klausimais iniciatoriai dažniausiai siekia, kad tie referendumai nepavyktų“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete dėstantis Liudas Mažylis.
– Vyriausybei paskelbus apie siekį sparčiai įsivesti eurą, atsirado iniciatyvų surengti naują referendumą šiuo klausimu. Kaip manote – tai nuoširdus noras išgirsti tautos valią ar daugiau politinės savireklamos reikalas?
– Manyčiau, kad siekiama abiejų dalykų, ir dar prie jų pridėčiau trečią. Kiekvieną kartą, kai Europos šalyse europiniais klausimais inicijuojami referendumai, jų entuziastai turi slaptą tikslą, kad tauta pasisakytų neigiamai – arba nesusirinktų pakankamas balsuotojų skaičius, arba neužtektų pritarimo. Tikimasi, kad tie, kurie pasisako už eurą, bus vangūs, o priešininkus pavyks sutelkti. Kaip rodo Vakarų praktika, kad ir Danijos bei Švedijos pavyzdžiai, jei jau dėl euro rengiamas referendumas, greičiausiai jis bus praloštas. Šitokią patirtį kitų valstybių politikai ir elitas žino, todėl labai atsargiai žiūri į bet kokias tokio pobūdžio iniciatyvas. Turbūt ilgai reiktų kalbėti apie referendumą kaip apie sudėtingą ir painų instrumentą, nors viskas atrodytų lyg ir paprasta – pasakyti „Taip“ arba „Ne“.
– Kaip manote jūs pats – ar reikia dar kartą atsiklausti tautos, nes stojant jau buvo deklaruotas siekis šią valiutą įsivesti?
– Mano nuomone, šis referendumas nebėra reikalingas. Reikėtų kitokiomis, paprastesnėmis, ne tokiomis aštriomis priemonėmis aiškinti žmonėms, su jais kalbėtis, ruošti visuomenę. Beje, nesutikčiau, kad Vyriausybė ką nors labai forsuoja. Noriu priminti, kad eurą galėjome įsivesti dar 2006 metais, tačiau pritrūko labai nedaug iki vienintelio formalaus kriterijaus. Yra dar vienas svarbus dalykas – patys to nejausdami jau operuojame euru. Litas jau daug metų susietas su euru. Pasikeis tik forma. Litas yra tam tikras nacionalinis bruožas, euras – transnacionalinis simbolis, tad tiek to ir skirtumo – bus euro centai, kurių kitoje pusėje matysime Vytį. Nesutikčiau, kad 2015 metai yra „labai greitai“ – sakyčiau, kad labai negreitai.
Lietuva jau pasisakė ir dėl euro integracijos, kai balsavo už stojimo sutartį, kurioje numatyta siekti Mastrichto infliacijos kriterijaus ir valiutų sąjųngos. Šios sąjungos potekstė ir yra euro įvedimas Mes galime, aišku, to ir nedaryti, tačiau referendumas būtų perteklinis instrumentas. Galima, aišku, tikėtis, kad kas nors daugiau supras, sumažės fobijų. Bet gali nutikti ir taip, kad referendumas sutaps su dar kokia nors bankų griūtimi, kaip nutiko Kipre, ir vėl rezultatai bus iškreipti.
– Naujo referendumo šalininkai, prisimindami balsavimą dėl stojimo į Europos Sąjungą, kai buvo dalijamas alus ir skalbimo milteliai už vieną centą, teigia, kad tada buvo pagadinta demokratijos kokybė.
– Nemanau, kad buvo pagadinta. Tiesiog to meto politinės referendumo aplinkybės buvo labai sudėtingos. Valdančiosioms to meto partijoms labai knietėjo, kad referendumas būtų laimėtas iš pirmo karto ir labai užtikrintai. Tad ir buvo imtasi tokio rizikingo metodo, kuris nepatiko žiniasklaidai ir buvo labai stipriai ištrimituota ta alaus bei miltelių istorija. Skambėjo, žinoma, neskaniai, neeuropietiškai, bet esmės tai nekeičia, nes didžioji masė Lietuvos žmonių akivaizdžiai pasisakė už narystę. Kitas dalykas, kad tvirto apsisprendimo įsivesti eurą anas referendumas nepatvirtino, nes sutartyje pritarta tik siekiui. Todėl ir lieka vietos interpretacijoms. Kartoju – formaliai referendumas gali vykti, bet mano, kaip tam tikro šios srities specialisto, nuomone, jis būtų perteklinis. Geriau apsiriboti vyriausybinėmis priemonėmis, negailint nei litų, nei eurų bendravimui su žmonėmis ir aiškinimui.
– Ar neištiktų taip, kad naujas referendumas vėl būtų prikergtas prie kokių nors rinkimų (pavyzdžiui, prezidento), taip siekiant dar papildomų tikslų ir viską painiojant?
– Labai taiklus klausimas – niekada negalima referendumo kabinti prie jokių rinkimų, nes tai iškreipia abiejų balsavimų rezultatus. Politikai ir partijos, braudamiesi į valdžią, kalba populistiškai, žmonės, tardami „taip“ arba „ne“, kartais daugiau protestuoja prieš vieną ar kitą jėgą. Reikia pasimokyti – jei koks nors referendumas reikalingas, jį visada reikia rengti atskirai nuo bet kokių rinkimų, kadencijos viduryje. Kovą dėl valdžios reikia kiek įmanoma atsieti nuo tautos nuomonės konkrečiu klausimu atsiklausimo.
Taip pat skaitykite:
R. Šadžius apie euro įvedimą: žaismingi, spalvoti filmukai nėra geriausias įtikinėjimas
