– Socialiniame tinkle „Facebook“ pakvietęs prijaučiančius aukoti 1 proc. Gyventojų pajamų mokesčio į šios partijos sąskaitą, N. Puteikis tikisi, kad jo „komandą sudarys 71 parlamentaras iš 141. „Nei minimum, nei maksimum. Pusė plius vienas, 71 Seimo narys“, – atsakė jis į redakcijos žurnalistų klausimą, kiek jį palaikančių parlamentarų turėtų patekti į Seimą po 2016-ųjų rudenį vyksiančių rinkimų. Ar realios mažų partijų ir didžiosiose partijose nepritapusių politikų ambicijos užvaldyti Seimą?
V. Vobolevičius: Pavyzdys, kad mažosios partijos nebūtinai pasmerktos – liberalai. Ilgą laiką vos peržengdavę 5 proc. slenkstį, o kartais būdavę ir žemiau, susiskaldę į kelias partijas, nuosekliai dirbo ir svarbiausia – užlipo ant demografinio arkliuko. Visuomenei pavargus nuo neprotingų valdžios sprendimų ir liberalėjant, o liberalams save pozicionuojant kaip sveiko proto partiją, liberalai tampa įtakinga jėga.
Tačiau liberalų strategija ir pavyzdžiui, Valdemaro Valkiūno Respublikonų – amžinai mažos partijos strategija – nelygintinos. O N. Puteikis mato, kad tarp konservatorių (TS-LKD) yra nemažai žmonių, kurie nėra patenkinti Landsbergio jaunesniojo išrinkimu partijos lyderiu. Jis girdi bruzdėjimus ir net kalbas apie galimą TS-LKD partijos skilimą. Gal būt to skilimo ir nebus, bet tarp rinkėjų nepasitenkinimo yra.
Bet lygiai taip, kaip liberalai susitapatina su socialine grupe – mietiečiais, jaunesniais išsilavinusiais žmonėmis – N. Puteikis, manau, nori pasinaudoti per TS-LKD rinkimus kilusiu triukšmu, kad pritrauktų tuos nusivylusius konservatorių rinkėjus ir jų sąskaita padidintų savo rinkėjų, palaikiusių jį per savivaldybių rinkimus, skaičių.
O jei konservatoriai vis dėlto skiltų (beje, N. Puteikio žaidimai rodo, kad skilimas įmanomas), jis jau turi užpatentavęs Viešosios demokratijos partijos pavadinimą. Taip galėtų vadintis ta naujoji partija, atskilusi nuo TS-LKD. Tačiau kyla ne pavadinimo, bet turinio klausimas – ar gali dar viena partija atsirasti toje erdvėje, kur jau pozicionuojasi kita krikščioniškos pakraipos partija?
– Kokios paties N. Puteikio galimybės? Pavyzdžiui, tapti kokios nors partijos lyderiu?
V. Vobolevičius: N.Puteikis politikoje nėra visiškas nulis. Jis turi šansų peržengti tuos 5 proc., ir partijų lyderiai jį vertina kaip ne pagrindinį, bet vis dėlto galimą konkurentą – skirtingai negu, pavyzdžiui, „Jaunosios Lietuvos“ Stanislovą Buškevičių.
Realiai N. Puteikis, užsiimdamas šitą poziciją, jeigu skiltų konservatoriai, turėtų labai gerą derybinę poziciją kalbėtis su tais, kurie atskyla. Jie turėtų iš esmės ateiti pas jį ir tartis dėl susijungimo, o jis turėtų nemažai galimybių diktuoti sąlygas.
Kitas dalykas, kad konservatoriai turi mažiau šansų, nes tas krikščioniškasis laukas jau yra užimtas Krikščioniškosios demokratijos partijos. Tai visai nebloga starto pozicija N. Puteikiui. Tai pozicija, kuri krikdemus vers arba už jį balsuoti, arba ryžtis su juo jungtis.
