Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su politologu Linu Kojala.
Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas E. Macronas sako, kad neturėtume kliautis tik JAV saugumo srityje. Turėtume daugiau klautis Europa. Ar sutinkate su tokia pozicija?
Jis dažnai pabrėžia, kad Europa turėtų būti strategiškai autonomiška tiek nuo Kinijos, tiek nuo JAV. Be abejo, Lietuvai yra sunku įsivaizduoti savo saugumą be JAV saugumo garantijų, lygiai taip, kaip sunku įsivaizduoti ir be didesnio JAV įsikišimo į Vakarų struktūrą. Tas teiginys yra abstraktus, bet Lietuvai būtų sunku susitaikyti su mažėjančia JAV įtaka čia.
Ar turi E. Macronas pagrindo teigti, kad JAV savo saugumo skėtį Europai suteikia tik dėl garantijų, kad Europa pirks amerikietiškas prekes?
Tai yra veiksnys. Ekonomika ir ekonominis bendradarbiavimas visada yra svarbus reiškinys, bet tikrai ne tik. Žinome, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija kūrėsi vertybių pagrindu, siekiant sustiprinti Vakarų demokratijas Sovietų Sąjungos iššūkio akivaizdoje. Dabar tų iššūkių taip pat nestinga. Norisi, kad Europos ilgametės ambicijos būtų suderinamos su JAV vertybėmis. Jei Vakarų pasaulis skaldysis, tai jis bus silpnesnis iššūkio akivaizdoje.
Ar pats E. Macronas pats neskaldo to Vakarų pasaulio savo pareiškimais?
Jis tęsia savo prancūzišką užsienio politikos liniją ir sako, kad „mes galimybe būti autonomiškas veikėjas ir galime nepriklausyti nuo kitų“. Akivaizdu, kad Europa dar yra per silpna, kad galėtų tokias ambicijas įgyvendinti. Vienas to pavyzdžių yra gynybos finansavimas. Čia Prancūzija yra geroje pozicijoje ir skiria 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
Portalas tv3.lt primena, kad po susitikimo Prezidentūroje, E. Macronas pasakė, kad Lietuva turėtų nepaisyti skaudžios istorijos ir atsiverti bendradarbiavimui su Rusija.
„Jei norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, mes turime dirbti su Rusija. Mes turime bendrą geografiją ir istoriją. Mes negalime gyventi, lyg Rusija būtų sala, nutolusi nuo Europos. Žinau, kad tema yra jautri. Žinau, kad praeitis yra svarbi ir kad ši šalis turi žaizdų. XX a. nebuvo toks pat, kaip pas mus, jūs galbūt jautėtės vieniši. Žinau, ką reiškai kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Tačiau dialogas vyksta skaidriai ir manau kad XXI a. galime sukurti tokį, kuriame konfliktai bus išspręsti“, – kalbėjo E. Macronas.
Paklaustas, ar lieka tokios pat nuomonės apie Rusiją, jau atsižvelgęs į Aleksejaus Navalno apnuodijimą, E. Macronas teigia, kad tai yra Rusijos reikalas ir dėl šio įvykio šalis turės pasiaiškinti.
„Noriu išreikšti A. Navalnui paramą. Džiaugiamės, kad jis pabėgo nuo baisios mirties ir jaučiasi geriau. Dabar vyksta tyrimas, nacionalinės ekspertizės. Mums yra aišku, kad buvo panaudotas cheminis ginklas su uždraustomis medžiagomis. Vyks techniniai darbai ir bus priimti sprendimai, o tada mums reikės imtis veiksmų. Turės būti paaiškinta. Bandymas nužudyti įvyko Rusijoje, prieš Rusijos valdžios oponentą ir su rusiška medžiaga, todėl Rusija turi paaiškinti. Tada bus priimti sprendimai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E. Macronas.
Baltarusijos klausimu abu prezidentai laikosi tos pačios nuomonės – rinkimai Baltarusijoje buvo suklastoti, o Aliaksandras Lukašenka jokiu būdu nėra šalies prezidentas.
„Mes Lukašenkos kaip prezidento nepripažįstame. Norime tarpininkavimo, kuris leistų susipažinti su balsavimo rezultatais“, – po susitikimo su G. Nausėda kalbėjo Prancūzijos prezidentas. Tokią pačią poziciją išsakė ir Lietuvos prezidentas.
Dar rytoj E. Macronas turėtų susitikti su Lietuvoje šiuo metu esančia Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
„Rytoj susitiksiu su S. Cichanouskaja, ji to pati paprašė. Su ja susitikęs parodysiu pagarbą Baltarusijos žmonėms. S. Cichanouskaja yra drąsus žmogus, drąsiai pasielgė dėl savo šeimos ir Baltarusijos“ – sako E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas taip pat išreiškė poziciją, kad Baltarusijos klausimu turėtų tarpininkauti ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
„Mes turime išgirsti, kad protestuotojai prašo laisvės ir demokratijos, o moterų drąsa mus įpareigoja. Baltarusijos valdžia turi paleisti sulaikytus asmenis. Prancūzija palaiko Baltarusijos tautą, tad tarpininkausime. ESBO taip pat turėtų įsipareigoti“, – kalba Prancūzijos vadovas.
