Žmonėms labiau rūpės kainos ir darbo rinka, negu užsienio politika, o po referendumo dėl atominės energetikos naujam kabinetui lengva nebus, – mano politologai.
Kauno Vytauto Didžiojo Universitete dirbantis politologas Algis Krupavičius mano, kad žmonėms šiemet Vyriausybės darbe labiau rūpės ūkiniai ir energetiniai reikalai, negu užsienio politika. „Nors tai labiau būtų klausimas sociologams, tačiau, kaip rodo atlikti tyrimai, žmonėms po rinkimų iš valdžios labiausiai norėtųsi ūkio augimo, kainų stabilumo, užimtumo augimo priemonių, nedidelės infliacijos, apskritai gyvenimo lygio augimo. Šiek tiek mažiau svarbiomis būna laikomos tokios problemos, kaip teisingumas ar teisėtvarka“, – pastebėjo politologas.
Anot A. Krupavičiaus, ūkio augimo ir socialinėje srityje Vyriausybė per trumpą laiką gali ne tiek jau daug. „Teoriškai Vyriausybė ir nauja parlamento dauguma turi tiesiog vykdyti savo priimtas programas. Per artimiausius tris mėnesius Vyriausybė turi pristatyti savo programos etapus ir iš jų turi matytis, kada bei kokie veiksmai planuojami, kada įgyvendinti. Neatidėliotinų darbų sąraše nauja Vyriausybė ir dauguma jau yra įrašiusi mokesčių reformą. Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Lengvų ir paprastų scenarijų mokesčių reformai turbūt nebus, nes Lietuva yra praleidusi progą įvesti progresinius mokesčius per pastaruosius 5–6 metus. Per tą laiką vidutinis apmokestinimas gyventojų pajamoms mažėjo, o itin dideles pajamas gaunantiems žmonėms mokesčiai padidinti nebuvo. Net jei mažinant vidutinį apmokestinimą pajamoms, didžiausias pajamas gaunančioms grupėms mokesčiai nebūtų mažinami arba būtų mažinami nuosaikiau – jau turėtume progresinį apmokestinimą“, – pažymėjo jis.
Mokesčių reforma bus tas klausimas, anot A. Krupavičiaus, kuris lems žmonių nuomonę apie Vyriausybės požiūrį į socialinį teisingumą. Antra tema, pasak politologo, yra energetikos politika bei naujos atominės elektrinės statymo ar nestatymo klausimas. „Tauta referendume savo nuostatas dėl atominės energetikos yra pareiškusi ir dabar politikams reiktų pasistengti suformuluoti naujas savo nuostatas bei strategijas šioje srityje. Kamuoliukas yra politikų pusėje. Dar viena iš sričių, kuri gali būti aktuali – pensijos, socialinės išmokos ir Sodros reformos reikalai. Nors išeinanti Vyriausybė tarsi ir patvirtino šios srities reformos gaires, nauja valdžia, žinoma, norės jas peržiūrėti, o visuomenė jų lauks, kaip ir užimtumo skatinimo, nedarbo mažinimo sprendimų“, – sakė ekspertas.
Tame pačiame Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, dėstantis Liudas Mažylis mano, kad tauta savo atsakymais nedavė labai jau tikslių nurodymų būsimai valdžiai.
„Gal kas nors iš kolegų politologų yra atlikęs tyrimą apie tai, kaip tauta vertintų vienokį ar kitokį politikų veiksmą po referendumo. Aš tokio atlikęs nesu. Tad ir atsakymas nėra iki galo aiškus. <...>. Juk dabar, kaip teisingai pastebima, kamuoliukas yra politikų pusėje, bet jie irgi neturi aiškaus atsakymo, kaip pas mus elgtis. <...> Turėjome ir 2008 metų referendumą, ir dabartinį referendumą. Juk akivaizdu, kad su Seimo rinkimais gretinamas referendumas turi dar ir kitą kontekstą. Pas mus kartais manoma, kad taip yra, o jau Vakarų demokratijose referendumai tai jau vienareikšmiai padiktuoja kaip elgtis. Tai naivu. Pasižiūrėjus į referendumus dėl Europos Sąjungos integracijos akivaizdu, kad tai nesąmonė. Juk ne kartą buvo taip, kad vienai ar kitai Europos nacijai pasisakius prieš kokį nors projektą, politinei valdžiai suabejojus ar tikrai sprendimas teisingas, po metų ar kitų sekdavo kitoks sprendimas, kai ateidavo jau kitokia, kitokį ir kitaip politinį kontekstą vertinanti dauguma“, – sakė politologas, nurodydamas, kad lengva Vyriausybei nebus.
L. Mažylis primena ir tai, kad referendume dėl atominės arba ne atominės elektros balsavę rinkėjai nelabai tiksliai įsivaizdavo, dėl ko balsuoja. „Čia juk daug platesnis klausimas. Platesnis kontekstas. Ir vargu ar galima sakyti, jog referendume neigiamai balsavę žmonės balsavo būtent prieš atominę energetiką. Nepasitikėjimas valdžia – kitas dalykas", – pabrėžė jis. Anot L. Mažylio, užsienio politikos klausimai reitinguose reikš kur kas mažiau,nei elektros kainos buitiniams vartotojams.
***
Žmonėms elektra nuo naujųjų metų pabrango iki 52 centų už kilovatvalandę. 2008 metais pralaimėjo valdžios teoriškai remtas referendumas dėl senosios Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2012 m. spalio mėnesį tauta tokiame pačiame konsultaciniame referendume pasakė „Ne“ naujos atominės elektrinės Visagine statybai.
