Politologai tvirtina, kad šių rinkimų metu buvo galima jausti, kad Prezidentūra išreiškė savo simpatijas ar antipatijas tam tikroms partijoms.
Politologas, LRT.lt redaktorius Vladimiras Laučius sako, kad Prezidentūros įtaką rinkimams buvo galima stebėti per netikėtus jos pareiškimus ar teisėsaugos veiksmus.
„Atkreipkime dėmesį, per šiuos rinkimus, kaip ir galbūt 2000 metais, gana aktyviai dalyvavo Prezidentūra, gana aiškiai išreiškusi tiek savo simpatijas, tiek antipatijas. Tačiau 2000 metais tas dalyvavimas buvo labiau idėjinio pobūdžio. O dabar tie veiksmai buvo daugiau susiję su netikėtais pareiškimais arba teisėsaugos veiksmais. Prieš pirmąjį rinkimų turą buvo pareikšta, kad reikėtų labai pagalvoti rinkėjams prieš balsuojant už socialdemokratus arba Darbo partiją.
Visiškai priartėjus pirmajam turui įvyko STT veiksmai Romo Adomavičiaus – socialdemokratų Vilniuje – atžvilgiu. Kodėl jie įvyko prieš pat pirmąjį rinkimų turą? Galbūt būtume visiškai naivūs, galvodami, kad tai visiškas atsitiktinumas ir kad STT niekaip nepriklauso nuo Prezidentės valios. Artėjant antrajam turui – likus dviem dienom iki antrojo turo, kai įtampa pasiekė aukščiausią lygį – Prokuratūra nusprendžia kaip tik dabar imti ir pakeisti kaltinimus Darbo partijos byloje. Šiuose rinkimuose aktyviai sudalyvavo Prezidento institucija“, – LRT Televizijos studijoje sakė V. Laučius.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, Politologas Vincentas Vobolevičius teigia, jog tai, kad prezidentas kišasi į politika, yra būdinga daugelyje šalių.
„Lietuvoje yra tam tikras įvaizdis, kad valstybės vadovė yra toks geras, nežinau, Kalėdų Senelis ar tautos psichologas, kuris stovi atokiau nuo politikos, nesikiša į ją, neremia tam tikrų partijų. Bet realybė yra tokia, kad valstybės vadovė turi dirbti su konkrečiais politikais, lūkesčiai yra dideli, kad ji pasieks rezultatus, kuriuos pajus paprastas rinkėjas.
Ir jos pažiūros yra visiems aiškios. Prieš tapdama valstybės vadove ji išsakė mintis, kurios iš esmės buvo fiskaliai konservatyvios ir priešingos daugelio dabar valdančių partijų pozicijai. Tam tikras kišimasis gali atrodyti keistai, tačiau pati mintis, kad prezidentas gali kištis, vyksta daugelyje pasaulio šalių“, – teigia V. Vobolevičius.
