Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, politologė Margarita Šešelgytė Eltai sakė, kad šūviai į kandidatą į JAV prezidentus D. Trumpą sustiprins jo galimybes šalies vadovo rinkimuose – rinkėjai ims labiau mobilizuotis aplink šį politiką.
„Paprastai po įvairių teroristinių išpuolių ar kitų išpuolių būna labai stiprus mobilizacinis efektas visuomenės, tai yra ir atjauta, ir gailestis, ir parama, ir parama iš abiejų pusių. Tai šitą mes galime stebėti, trumpuoju periodu tikrai tai bus. Ar to pakaks, kad jis (D. Trumpas – ELTA) laimėtų rinkimus, šiandien, ko gero, atsakyti dar negalima, nes vis dėlto dar daug laiko yra, dar gali daug kas nutikti. Kaip šito atvejo mes nesuplanavome, taip ir negalime suplanuoti kitų atvejų, visokių netikėtumų. Bet kad bus tam tikras mobilizacinis efektas, tai taip, natūralu, tokia visuomenės reakcija būna“, – Eltai sekmadienį kalbėjo politologė.
Anot jos, neatmestina, kad viešojoje erdvėje gali būti pasinaudota ir konspiracijos teorijomis, jog pasikėsinimas į D. Trumpą yra politinių oponentų, tai yra demokratų, darbas.
„Gali būti mobilizuojamasi kovai prieš kažkokį išorinį ar vidinį priešą, kovai prieš demokratus. Dabar kai kurių respublikonų rinkėjų tarpe sklinda visokios konspiracijos teorijos, kad neva čia kažkoks demokratų darbas. Tai, be abejo, bus išnaudojama, tai yra stiprus mobilizacinis elementas, kad „ateikite, mus puola, reikia palaikyti“, – pažymėjo M. Šešelgytė.
Vis dėlto, pasak VU TSPMI direktorės, pasikėsinimu į D. Trumpą gali pasinaudoti ir demokratai su perrinkimo į prezidentus siekiančiu Joe Bidenu priešakyje.
„Iš kitos pusės, demokratai teigia, kad tai, kas įvyko, yra labai blogai, kad tai parodo Amerikos skaudulius, tarkime, ginklų klausimas, visuomenės susiskaldymas, jo pasireiškimas politinėje kovoje“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Akcentavo D. Trumpo reakciją į šūvius
Panašiai apie pasikėsinimo į D. Trumpą politinę reikšmę kalbėjo ir Generolo Jono Žemaičio Karo akademijos profesorius, politologas Giedrius Česnakas. Jis ragino atkreipti dėmesį į politiko reakciją po šūvių į jį. Pasak G. Česnako, D. Trumpo demonstruota stiprybė gali aplink suburti dar didesnį gerbėjų ratą.
„Šūviai ir D. Trumpo reakcija po šūvio, tai yra vizuali išraiška – iškeltas kumštis, stiprybės demonstravimas. Tai sukūrė tam tikrą lyderio įvaizdį, į kurį kėsinasi kažkokios jėgos, kurį reikia palaikyti, nes jis kovoja už tuos tinkamus tikslus, tad reikia aplink jį susivienyti. Tai šis veiksnys, poveikis akivaizdžiai pasireikš ir drįsčiau teigti, kad tai potencialiai žymiai padidins galimybę (D. Trumpui – ELTA) būti išrinktam prezidentu“, – Eltai sekmadienį komentavo G. Česnakas.
Vis dėlto, pasak politologo, skubėti kalbėti apie D. Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose po pasikėsinimo į jį nereikėtų. G. Česnako įsitikinimu, incidentu gali pasinaudoti demokratai, kurie ims baksnoti į ginklų kontrolės, visuomenės susipriešinimo JAV temas.
„Tai sukelia tam tikrus klausimus dėl to, kad D. Trumpas pasisakė už menkus ginklų kontrolės reikalavimus. Va čia jis gali atsistoti į nepatogią poziciją, jei paaiškės, kad tas ginklas (iš kurio šauta į D. Trumpą – ELTA) įsigytas pagal egzistuojančią tvarką. Aišku, demokratai dėl to bandys pasakyti, kad ginklų kontrolės liberalizavimas ir pasikėsinimai į prezidentus įneša daugiau chaoso. Bet ši argumentacija taps antrareikšmė, nes vienijimasis aplink idėją ir tie, kurie dabar yra neapsisprendę, veikiausiai bus linkę palaikyti (D. Trumpą – ELTA), nes demonstruos, kad siekiama tinkamų tikslų.
Demokratai veikiausiai trauks argumentus, kad jis (D. Trumpas – ELTA) tiek supriešino JAV politinę visuomenę, piliečius, kad net pats pradeda nukentėti nuo to, ar reikia toliau tokios priešinančios asmenybės“, – svarstė politologas.
G. Česnakas kartojo, kad šūviai į D. Trumpą kovoje dėl JAV prezidento posto veikiausiai labiau taps emocinio poveikio, rinkėjams telkiantis aplink respublikoną, priemone.
„Iš anksto sakyti, kad laimės vienas ar kitas kandidatas tikrai yra neatsakinga. Galima tik teigti, kad tikimybę (D. Trumpui laimėti JAV prezidento rinkimus – ELTA) veikiausiai padidina, nes emociniai elementai yra greičiausiai veiksmingesni negu tie racionalūs argumentai“, – kalbėjo pašnekovas.
ELTA primena, kad D. Trumpo rinkimų kampanijos renginyje Pensilvanijoje šeštadienio vakarą 18.15 val. vietos laiku (1.15 val. Lietuvos laiku) į politiką buvo pasikėsinta.
D. Trumpas vėliau patvirtino, kad jam šūviu sužalota ausis. „Man pataikė kulka, kuri pervėrė viršutinę mano dešinės ausies dalį“, – rašė jis savo įkurtoje platformoje „Truth Social“.
JAV Federalinis Tyrimų biuras (FTV) identifikavo Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos renginyje šaudžiusį asmenį. Tai 20-metis Thomas Matthew Crooksas iš Pensilvanijos valstijos.
LR panaši situacija buvo 1939-1953metais, kai sniečkiniai ruošė dirva LR viduje,- USSR okupacijai, o lietuviai priešinosi okupantams iki 1953, primenu, kad Osvobodyteliu kolaborantu dinastija tada globojo Sniečkaus šaika, paskui persimetė pas nacius...
- kam dabar ruošia dirva dedule ir jo išpera anukelis?
