Dieve, dieve kaip pasiskaitai kuo tremtiniu sajunga padeda savo tremtiniams tai nezinai ar verkti ar juoktis. Stai kad ir mano situacija. Netekome abu su vyru darbu, etatu mazinimas. Abiems mums virs penkiasdesimt metu. Uz viska reikia moketi. Niekas negalvojo kad taip nusirisim. Vaikai is nevilties isvyko i Anglija. Mes nezinom kaip mums gyventi. Kaip susimoketi uz komunalines paslaugas, kaip susimoketi paskolas. Mano abu tevai buve tremtiniai, desimt metu isbuvo tremtyje, tremtyje ir as gimiau. Tevai abu anksti mire , sunkiai sirgo , kam jei ne man teko rupintis serganciais tevais, ir kartu mazais vaikais, todel desimt metu nedirbau. Turiu tik 21 metus darbo staza. Dabar dar baisesne situacija. Tevai budami tremtyje tikriausia netaip blogai jautesi negu mes dabar jauciames. Mums jau nesinori gyventi. Toks geras gyvenimas kabutese isblaske musu seima. Nors vaikams tik truputi daugiau negu 20 metu teko jiems labai greitai suaugti. Ir kas mums kuo padejo. Nesuprantu kam dar tokios organizacijos reikalingos. Pensijos as tikrai nesulauksiu, neteks moketi tuos tremtinio pinigus.