Štai statistinis aukščiausią reitingą išlaikiusių socialdemokratų kandidatas yra gimęs penktajame arba šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tokių kandidatų iš pirmojo sąrašo keturiasdešimtuko yra 23. Vėliau jis mokėsi ir baigė aukštąjį mokslą, greičiausiai kurią nors techninę specialybę, ekonomiką arba teisę. Pirmajame socialdemokratų keturiasdešimtuke daugiausiai yra inžinierių – iš viso 8, ekonomikos, medicinos arba humanitarinius mokslus baigusių yra po 4, teisininkų, chemikų ir žurnalistų arba viešųjų ryšių specialistų – po tris.
Mažiau nei kas trečias socialdemokratų pirmojo keturiasdešimtuko kandidatas aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą įgavo jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o pirmajame dešimtuke tokių politikų yra du. O vyriausias pirmajame socialdemokratų keturiasdešimtuke yra politikas Bronius Pauža, gimęs 1941-aisiais. Pora metų už jį vyresnis yra Benediktas Juodka, trimis – Bronius Bradauskas ir Marija Aušrinė Povilionienė.
Socialdemokratų partijos pirmajame keturiasdešimtuke yra keturi nauji veidai, kurių nebuvo 2012 m. rinkimų sąraše. Trečiuoju numeriu įrašyta dabartinė finansų ministrė Rasa Budbergytė (46 m.), tuo metu dirbusi Briuselyje, o likę trys naujokai pabaigia keturiasdešimtuką – tai Prienų-Biršono vienmandatėje kandidatuojantis Andrius Palionis (41 m.), Seime dirbanti Diana Kaupaitienė (46 m.) ir pedagogė Renata Drulienė (44 m.).
Koalicijos partneriai elgiasi taip pat
Panaši situacija yra ir partijoje „Tvarka ir Teisingumas“. Vidutinis pirmojo keturiasdešimtuko kandidatų amžius yra apie 55 metai. Didžioji dauguma jų yra gimę, augę ir subrendę Sovietų Sąjungoje, kur greičiausiai įgijo inžinieriaus, techniko arba ekonomisto specialybę. Vos kas ketvirtas „tvarkiečių“ pirmojo keturiasdešimtuko kandidatas aukštąjį išsilavinimo įgijo po nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, vienas iš jų yra ir partijos sąrašo lyderis Remigijus Žemaitaitis, baigęs Vilniaus universiteto teisės studijas. Vyriausias „tvarkietis“ iš pirmojo keturiasdešimtuko yra buvęs sostinės meras Juozas Imbrasas (75 m.), į aštuntą dešimtį taip pat yra įkopusi aštuntoji sąraše Ona Valiukevičiūtė ir penkioliktu numeriu įrašytas buvęs Lietuvos Banko vadovas Romualdas Visokavičius.
Naujokų „Tvarkos ir teisingumo“ rinkiminiame sąraše kur kas daugiau. Vien pirmajame dvidešimtuke yra aštuoni 2012-aisiais čai nebuvę politikai. Tačiau partijos atsinaujinimu ir atjaunėjimu to tikrai nepavadinsi – rinkimuose dalyvaus jau minėti J.Imbrasas ir R.Visokavičius, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimas Andrikis (65 m.), aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas (59 m.), verslininkas Kęstutis Pūkas (63 m.), meteorologė Audronė Galvonaitė (67 m.), buvęs socialdemokratas Andrius Šedžius (40 m.), Raseinių politinis veikėjas Vidmantas Karabinas (58 m.).
Tarp 50 ir 55 metų amžiaus yra ir vidutinis Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmojo keturiasdešimtuko kandidatas. Iš jų tik maždaug kas ketvirtas įgijo aukštąjį išsilavinimą jau po nepriklausomybės atkūrimo. Nuo kitų partijų šios politinės jėgos kandidatai skiriasi profesija – apie pusę šios partijos pirmojo keturiasdešimtuko kandidatų yra pedagogai arba žmonės, dirbantys švietimo sistemoje. Vyriausiasis Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas yra net 77 metų amžiaus Juzefas Kvetkovskij, sąraše esantis šeštojoje pozicijoje.
Tuo tarpu vidutinis Darbo partijos pirmojo keturiasdešimtuko kandidatas yra beveik penkiais metais jaunesnis už socialdemokratą ar tvarkietį, greičiausiai turintis ekonomisto arba teisininko išsilavinimą (tokių kandidatų iš pirmojo keturiasdešimtuko yra 17). Kas trečias darbietis aukštosios mokyklos diplomą apsigynė po 1990-ųjų.
Pirmajame darbiečių keturiasdešimtuke yra šeši 2012-aisiais čia nematyti veidai. Aukščiausiai, net penktoje pozicijoje įrašyta politologė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (26 m.). Su Darbo partija taip pat kandidatuoja įvairias politines partijas ne kartą keitęs Vidmantas Žiemelis. Kiti partijos naujokai yra Akmenės-Mažeikių apygardoja kandidatuojantis inžinierius Arvydas Jucius, ekonomistė iš Jonavos Alina Batulevičienė (27 m.), sveikatos apsaugos viceministras, buvęs konservatorius ir Marijampolės meras Algis Žvaliauskas (60 m.) ir kaunietis visuomenininkas Ernestas Vaičikauskas (26 m.).
Dešinieji atsinaujina aktyviau
O beveik pusė „Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ partijos keturiasdešimtuko kandidatų aukštąjį išsilavinimą įgijo jau po nepriklausomybės atgavimo. Vidutinis jų amžius taip pat yra apie 50 metų. Kitaip nei socialdemokratai ar darbiečiai, maždaug trys ketvirtadaliai konservatorių kandidatų yra socialinių arba humanitarinių mokslų atstovai.
Atsinaujinimo dešiniųjų gretos galima pastebėti daugiau. Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis (34 m.), buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė (41 m.), buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (32 m.), politologas Laurynas Kasčiūnas (34 m.) ir ambasadorius Žygimantas Pavilionis (45 m.) yra jau pakankamai gerai pažįstami politikai, tačiau jų partijos sąraše nebuvo per praeitus rinkimus. Visi jie pateko į pirmą partijos dvidešimtuką. Dar šešis naujus veidus galima atrasti ir antrajame kandidatų dvidešimtuke. Kartų kaita konservatorių gretose yra spartesnė ir dėl to, kad tai yra būdas naujamam partijos vadovui G.Landsbergiui įtvirtinti savo lyderystę ir pašalinti mažiau parankius politikus. Netekę savo vienmandačių apygardų, kai kurie senieji konservatoriai Kauno mieste stos į akistatą prieš savo buvusius partiečius.
Jaunatviškiausia partija šiuose rinkimuose yra Liberalų Sąjūdis. Skaičiuojant pirmąjį kandidatų dvidešimtuką, vidutiniškai čia esantis politikas yra gimęs apie 1973-uosius ir aukštąjį išsilavinimą jis greičiausiai jau įgijo po nepriklausomybės atkūrimo. Todėl natūralu, kad ir rinkosi iš šiandien iki šiol populiarių specialybių: politologijos, teisės, sociologijos, verslo administravimo ir pan.
Lyginant su 2012-aisiais, iš pirmo keturiasdešimtuko liberalai pakeitė beveik pusę savo kandidatų. Visiškai atsinaujinusi į rinkimus žengia ir populiarumo piką išgyvenanti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Statistinis jos kandidatas taip pat yra per 50 metų amžiaus, o pagal išsilavinimą čia galima atrasti daugiau pedagogų ir žemės ūkio mokslus baigusių politikų.
Vyresnieji neužleidžia savo vietų
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad jauni politikai visų pirma yra svarbūs dėl jaunimo pritraukimo balsuoti ir dalyvauti viešajame gyvenime.
„Kai atsiranda nauji jauni veidai, suaktyvėja ne tik jaunas, bet ir vyresnis rinkėjas. Reikia prisiminti, kai atėjo Rolandas Paksas, Artūras Paulauskas – nauji lyderiai, kurie tuo metu buvo jaunesni už kitus politikus ir atrodė patrauklūs. Jaunas politikas kalba jaunimui suprantamesne kalba, galų gale atsiranda viltis, kad politikoje atsiras kažkas naujo, o ne vien senas pyrago pjaustymas ir grupinių interesų gynimas. Reitinguojant kandidatų sąrašus, nusibodę politikai dažnai yra nuleidžiami žemiau, o viršų kyla jaunesni, nematyti veidai“, – sako politologė.
Anot jos, kur kas sunkesnis klausimas yra tai, ar partijoms sekasi atsinaujinti. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje jaunimas į politiką neina dėl esamų politikų nenoro lengvai jiems užleisti savo pozicijas , o taip pat ir galimybės iniciatyviems, jaunesniems žmonės pasirinkti verslą, kuris greičiau ir paprasčiau duoda žymiai didesnę grąžą.
J.Novagrockienės manymu, politikų išsilavinimas turi kur kas mažesnę įtaką jų sėkmės galimybėms. „Kartais rinkėjas to net nežino ir tai nėra pagrindinis dalykas. Būtent kalba, maniera, stilius, bendras išprusimas ir valstybinis mastymas yra tai, kas patraukia kur kas labiau, nei faktas, kad tu agronomas ar mokytojas. Žmonės yra skirtingi ir jeigu kandidatai yra skirtingų specialybių, jie ir atitinka plačius rinkėjų lūkesčius. Bet, kiek žinau, fizikų loginis mastymas yra fantastiškas ir jie turbūt politikoje yra pasiekę daugiausiai“, – komentuoja politologė J.Novagrockienė.
