Pavasarį gamta keičiasi taip sparčiai, kad, berods, tie pokyčiai pajėgūs išjudinti bet ką. Tačiau nustumti nuo arenos politinę klounadą, deja, ne jų galioje.
Jau beveik turime naują politikos „gelbėtojų“ komandą. Šį sykį iš profesionalių pramogų pasaulio atstovų. Tad tradicija išlieka: nauji rinkimai – nauji gelbėtojai. Tik va tos 10 (ar tik nebus apeliacija į 10 Dievo įsakymų?) jų pateiktų nuostatų labai jau trenkia naftalinu. Čia kaip „kelio į žvaigždes“ vogtos dainos – viskas jau girdėta nuo „nusipelnėme gyventi geriau“ ir „tvarka bus“ iki konservatoriškų šeimos programų – „du perki – trečias nemokamai“ ar pensininkų „motinos“ išvedžiojimų apie „garbingą gyvenimo rudenį“. Net nekyla abejonių, kad tos gelbėtojų kalbos išlaikys naftalino kvapą ir po rinkimų, t.y. bus kelio į žvaigždes vogtų dainų tęsinys: „ko norit, rinkimai juk baigėsi“, „nesvarbu ką žadi – svarbu tai ką darai“ ir pan.
Visgi įdomiausia buvo stebėti komentarus galimos naujos partijos adresu. Ypač tų, kurie vorele krypuodavo į „auksinių svogūnų“ renginius tam, jog suteiktų šoumenui malonumą iš jų pasišaipyti ir pasityčioti. Dabar gi jie rimtu veidu komentuoja elgesį to, kurio valiai kažkada patys atsiduodavo, kad tik scenoje galėtų pabūti. Nesvarbu, kad ir klounais. Taigi, rimtas veidas šioje situacijoje visiškai netinka. Ir apskritai, į galimą naujadarą reikėtų žiūrėti žymiai paprasčiau.
Per pastarųjų penkių metų laikotarpį nė vienas sociologas neatliko jokio tyrimo, įvertinančio, kaip keitėsi Lietuvos gyventojų turinčių humoro jausmą ir gyvenančių be jo santykis. Turime tik 2002 metų pabaigos tikslius duomenis. Lietuvoje tuomet gyveno 7,75 proc. žmonių be humoro jausmo. Pavertus absoliučiais skaičiais – 112215. Tai duomenys iš Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapio, rodantys, jog tiek rinkėjų 2002 m. gruodžio 22 d. Prezidento rinkimuose balsavo už humoristą Vytautą Šerėną. Man, pavyzdžiui, kaip buvusiam psichiatrui, tiesiog įdomu kaip gi yra dabar, kokie Lietuvos visuomenės pokyčiai. Bent anksčiau psichiatrai sakydavo, kad žmogų neturintį humoro jausmo galima prilyginti invalidui. Taigi, pramogų pasaulio atstovai savo dalyvavimu 2008 m. Seimo rinkimuose galėtų atlikti tikrą testą. Tik va viena bėda (jei kartais paaiškėtų, kad po Seimo rinkimų bent 5 proc. lietuvių neturi humoro jausmo): tarp minėtų dešimties programinių nuostatų nėra nė vieno žodžio apie invalidus. Tiesiog jie užmiršti ir palikti likimo valiai. Solidumo dėlei galimos partijos idėjinis vadas bent pašalpas prižadėtų. Na, tarkim, po 111, 1111 ar 11111 (vienetukams juk infliacija taip pat galioja). Beje, galima ir centais. Prie didesnės pašalpos dar nemokamą „maximos“ maišelį pridėtų, kad žmogus iškart turėtų kur centus susipilti. Juk ne visi invalidai paskui save auto priekabas tamposi.
Politinę klounadą šeštadienio dienraščiuose demonstravo ir viena iš valdančiųjų partijų. Na kaip kitaip pavadinti veiksmą, kuomet politinė organizacija sumoka laikraščiams už tai, kad partijos dešimtmečio proga būtų spausdinama informacija apie jos – Naujosios sąjungos nuopelnus didinant Lietuvoje socialinę nelygybę, emigraciją, stabdant mokytojų, kultūros, socialinių darbuotojų, bibliotekininkų atlyginimų augimą ir pan. Čia iš to serialo, kai socialines problemas siūloma spręsti, mažinant mokesčius, įvedant „Sodros“ lubas ir kt.
Politinės klounados fone labai ramiai buvo sutiktas faktas, kad su įkalčiais įkliuvo keli Vilniaus miesto valdžios atstovai, priklausantys Tvarkos ir teisingumo partijai. Ramiai todėl, kad viskas ir iki tol buvo akivaizdu. Neatsakytas kabojo tik vienas klausimas – „Kada?“ Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tokie valdžios nusikaltimai ir nusižengimai dažnai būna būtent politinės klounados pasekmė.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
