Neslepiama, kad kone kiekviena politinė partija turi sau palankias profsąjungas, kurios naudingos ne tik kritikuojant oponentus, bet ir nutyla, kai atitinkama partija atsisėda valdžios viršūnėje. Profsąjungų aktyvistams vėliau politikai atsidėkoja postais. Politologai sako, kad Lietuvoje iš profsąjungų trūksta tiek spaudimo valdžiai, tiek ir skaidrumo savo veiklose.
Prie Vyriausybės surengtas pareigūnų protestas dėl nesuprantamų skiepijimo prioritetų dalį politikų privertė prisiminti, kam ir kodėl naudingi įvairių profesinių sąjungų aktyvūs veiksmai. Bemaž kiekvienas politikos ne naujokas žino, kad profesinės sąjungos pernelyg suartėja su įvairiomis partijomis ir talkina politinėje kovoje.
„Jeigu mes žiūrėsime statutinių pareigūnų, tai akivaizdu, kad buvęs premjeras, generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir Vytautas Bakas turi pakankamai globojamą ranką tenais. Socialdemokratai, visą laiką Algirdas Sysas, kur yra tiek „Solidarumo“, tiek darbuotojų profesinės sąjungos tai jie ir tuose piketuose ir renginiuose dalyvauja, tai yra jų realiai kūrinys“, – sako „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Socialdemokratai dažniausiai politikos kuluaruose minimi, kaip turintys gerus ryšius su profsąjungomis. Pavyzdžiui, profesinių sąjungų konfederacijai ilgą laiką vadovavęs Artūras Černiauskas buvo kandidatavęs su socdemų parama į Seimą. Lygiai taip pat ir švietimo profsąjungai iki šiol vadovavęs Egidijus Milešinas. Konservatoriai sako matantys tokius ryšius.
„Net ir matydami tuos galbūt perdėtai intymius ryšius jų su kai kuriomis kitomis partijom mes vis tiek privalom nuoširdžiai kalbėtis, aiškintis. Ir man atrodo nuoširdus dialogas ir su jomis, šiek tiek ir amortizuoja tuos ryšius su kitom partijom ir tas įtakas, kai galbūt dirbtinai eskaluojamos problemos“, – pasakojo konservatorius Jurgis Razma.
Patys konservatoriai taip pat turi bendražygių. Aurelijus Veryga sako tą labai aiškiai matė praėjusią kadenciją, nes jį aršiai kritikavusio ir pasitraukimo reikalavusio medikų sąjūdžio vadovė dabar tapo Šimonytės patarėja, o pavaduotoja apskritai laimėjo mandatą Seime su konservatoriais.
„Akivaizdu, kad tai buvo tam tikras projektas ir dėl ko taip galvoju, dėl to, kad medikų sąjūdžio šiandien nebegirdžiu visai, praktiškai. Girdim gal vieną kitą žmogų, kuris interviu duoda, bet nebegirdim nei Vyriausybės programos vertinimo, jokių klausimų nebeliko, nei apie medikų atlyginimus, nei darbo sąlygas, iš viso apie nieką“, – teigė valstietis Aurelijus Veryga.
„Prisiminkite tą patį Tapino organizuotą piketą prie Seimo ir kada bandė politikus įtraukti, ir man atrodo vienintelis Žemaitaitis iš partijos lyderių kuris net nesirodė ir nedalyvavo, nes aš akivaizdžiai matau, kad tai yra politinis šou ir tai yra žmonių kvailinimas ir durninimas, tai aš manau, kad dalis profsąjungų yra išnaudojama“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Valstiečių valdymo metais protestų gatvėse netrūko, o viena garsiausių akcijų buvo, kai mokytojai užėmė Švietimo ministeriją. Lipo per langus ir net nakvojo ministerijos patalpose.
„Ryškus pavyzdys buvo Švietimo profsąjungos, kai buvo mokytojų streikai, Švietimo ministerijos „užėmimas“, visos tos nakvynės, tą darė akivaizdžiai vienai politinei jėgai simpatizuojanti profesinė sąjunga, kitos nelabai tam pritarė, aš nesakyčiau, kad gal yra visos profesinės sąjungos reikalas, čia labiau galbūt vadovų, kurie vadovauja vienai ar kitai profesinei sąjungai tokie pasirinkimai“, – sakė A. Veryga.
„Ko man labai trūksta, kalbant apie politinių partijų ir profesinių sąjungų veiklą, tarpusavio bendradarbiavimo tam tikro skaidrumo, kad mes aiškiai matytume politinių partijų ir konkrečių interesų grupių sąveiką, kai tu supranti kokie susitikimai vyksta, kas kokius interesus deklaruoja, nes dabar aš matau tai daugiau vykstant po kilimu, nei kad būtų išviešinta“, – mano politologė Rima Urbonaitė.
Politologės teigimu, partijos turinčius gerus santykius su profsąjungomis gali ne tik jų pagalba garsiau kritikuoti oponentus, bet ir sumažinti spaudimą sau.
„Spaudimą politinės partijos turėtų pajusti iš profesinių sąjungų daug stipresnį, negu mes jį matome dabar, man atrodo, kad jo netgi nepakanka, bet kartais politinės partijos taip ir sužaidžia, kad pritraukia labiau prie savęs, tam kad kartais tą ir spaudimą sumažintų“, – teigia R. Urbonaitė.
2019-ųjų metų Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje profsąjungoms priklausė 90 tūkstančių gyventojų.
