• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Nedeklaruodamas su atsinaujinančių išteklių energetika susijusių savo rėmėjų ir šioje srityje dirbančio savo sūnaus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurias nuostatas“, – nusprendė Seimo etikos sargai. Jie taip pat rekomendavo J.Šimėnui nusišalinti nuo Atsinaujinančių išteklių energeti kos įstatymo straipsnių, susijusių su biokuro gamyba, priėmimo.

REKLAMA
REKLAMA

Siekė naudos sau?

Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ) pirmininkas Rimantas Braziulis neslepia nusivylimo: „Žaliųjų judėjime dalyvauju nuo pirmųjų dienų, tačiau tokio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko dar nebuvo. Mes, žalieji, net juokaujame, kad Jono Šimėno vadovaujamą Aplinkos apsaugos komitetą reikėtų pavadinti Aplinkos naikintojų komitetu.“

REKLAMA

Geologo diplomą turintis J.Šimėnas, politinę karjerą pradėjęs su Sąjūdžiu, pirmaisiais metais visada pasižymėdavo gamtos apsaugos srityje. Kas atsitiko? Kodėl jis dabar vertinamas visai kitaip? „J.Šimėno persivertimas manęs nestebina. Žmogus atėjo iš gamtai nelabai palankių verslo struktūrų. Todėl dabar jis aršesnis už pačius aršiausius upių tvenkėjus“, – mano LŽJ pirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios aplinkosaugininkų išvados, kad J.Šimėnui vadovaujant „prasidėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį intensyviausias kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas“.

Paradoksalu, bet J.Šimėnas Seime daugiausia priekaištų susilaukia ne iš opozicijos, o iš valdančiosios daugumos. Štai Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys neatšaukia prieš kelias savaites išsakytų savo įtarimų, kad J.Šimėnas, Seimui pristatydamas Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą su „technine klaida“, galbūt klasta siekė naudos sau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu Ekonomikos komitetas renka informaciją dėl visų su J.Šimėnu susijusių neatitikimų svarstant minėtą įstatymą“, – atskleidžia D.Budrys.

Besivelkantis šleifas

Pasak D.Budrio, J.Šimėnas 2008-aisiais pasinaudojo tuo, kad į Seimą pateko daug politinės patirties neturinčių žmonių. 2008-ųjų gruodžio 17 d. J.Šimėnas užregistravo siūlymą, kad atsinaujinančių išteklių sritis iš Ekonomikos komiteto būtų perduota kuruoti Aplinkos apsaugos komitetui.

REKLAMA

„Mes, jauni politikai, tada daug ko nesupratome, todėl nesipriešinome. Kas gali paneigti galimybę, kad jau tada J.Šimėnas planavo tolimus tikslus? Sakysite, kad tai – sąmokslo teorija? Tačiau niekas nepaneigs, kad J.Šimėnas dirbo „Bionovus“ ir asociacijoje „Litbioma“, mano žiniomis, ten darbavosi ir jo sūnus. Šios institucijos labai suinteresuotos Atsinaujinančių išteklių įstatymu“, – sako D.Budrys.

REKLAMA

Ekonomikos komitetas ketina reikalauti, kad atsinaujinančių išteklių sritis būtų grąžinta kuruoti šiam komitetui.

Klaida ar sąmoninga klastotė?

Hidroelektrinių galios didinimas susijęs su milijoniniu verslu. Skandalas kilo, kai Seimo nariai pastebėjo, kad Atsinaujinančių išteklių įstatymo 13-ame straipsnyje staiga iš kažkur atsirado trys žodžiai, kurių Seime svarstant projektą tame tekste nebuvo. Turėjo būti: „iki 141 MW“, o įstatymo projekte atsirado papildyta formuluotė: „ne mažiau kaip iki 141 MW“. Taigi priėmus įstatymą būtų atsiradusi galimybė neribotai didinti bendrąją hidroelektrinių galią. Žinoma, toks įstatymas būtų sukėlęs sprogusios bombos efektą ir tikriausiai galop būtų atitaisytas, tačiau gal kai kurie suinteresuoti verslininkai jau, ko gero, būtų suspėję pasinaudoti dovanėle.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, J.Šimėnas komiteto posėdžiuose nuolat spaudė komiteto narius pritarti stambiai hidroenergetikos plėtrai, todėl parlamentarė susidarė nuomonę, kad pirmininkas galbūt gynė stambaus verslo interesus.

Be kita ko, kai Seimo nariai pastebėjo šią „klaidą“, J.Šimėnas ir toliau tikino, kad tai jokia klaida, kad tokia formuluotė esą buvo priimta komitete. Skandalas buvo užglaistytas, tačiau įvairios versijos keliamos iki šiol. Žurnalisto pakalbintas J.Šimėnas tikino, kad įstatyme hidroelektrinėms numatyta labai nedidelė galia.

REKLAMA

„Mano skaičiavimais, statydami hidroelektrines galėtume pasiekti nuo 195 iki 500 MW. Pagal dabartinį projektą, plėtrai liko tik 11 MW (iki 141 MW). Panaudoję visas 1 200 senųjų užtvankų nesunkiai pasiektume 195 MW. Šiuo metu draudžiama hidroelektrines statyti ir atstatyti ant 170 upių. Tačiau neabejoju, kad ateityje prie šio klausimo teks sugrįžti“, – įsitikinęs J.Šimėnas.

Kitaip mano LŽJ pirmininkas R.Braziulis: „Padidinę hidroelektrinių galią iki 350 MW sunaikintume visas upes. Sutriktų žuvų migracija ir iš pagrindų pasikeistų ekosistema – užtvindytume apie 200 kv. km plotą, padarytume neatkuriamą žalą gamtai.“

A. Čaplikas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų