Tarptautinė padėtis Kaukazo regione kelia nerimą Lietuvos politikams ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnams. Rusijos pažadus išvesti karius iš Gruzijos, išskyrus Abchaziją ir Pietų Osetiją, jie linkę vertinti „gana atsargiai“.
Nerimas dėl interpretacijų
Vakar uždarame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje aptartos Lietuvos pozicijos ruošiantis Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžiui, kuris vyks rugsėjo 15-16 d. Briuselyje.
URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, Lietuvai nerimą kelia Rusijos interpretacijos, kuriomis iš esmės bandoma įteisinti Rusijos buvimą Abchazijoje ir Osetijoje. Pasak sekretoriaus, tai bandoma daryti net ne tomis sąlygomis, kurios buvo iki karo, o dar blogesnėmis. Mat Rusija nebekalba apie taikdarius, bet kalba apie karinį buvimą.
„Jau pripažinus tas valstybes, iš esmės kuriamos karinės įgulos su reguliariais Rusijos kariais. Osetijoje, kurioje turbūt bus iki 20 tūkst. žmonių šiuo metu, kalbama apie 4 tūkst. karių buvimą. Tai turbūt bus labiausiai militarizuotas regionas pasaulyje. Tos interpretacijos mums kelia nerimą ir mes manome, kad ES turi imtis visų įmanomų priemonių, kad rusų kariuomenė iš Gruzijos pasitrauktų“, - po posėdžio sakė Ž.Pavilionis.
Kaip galimas priemones Ž.Pavilionis paminėjo donorų konferenciją, kuri bus surengta artimiausiu metu, taip pat tarptautinės bendruomenės paramą Gruzijai atstatyti, civilinės ES misijos išvystymą, nepriklausomus stebėtojus iš ES šalių, įskaitant ir iš Lietuvos.
Reaguos vieningai
Pasak Ž.Pavilionio, nerimą kelia ir tai, kad Rusija neįsileidžia tarptautinių stebėtojų. „Klausimas, kodėl praėjus nuo konflikto tiek laiko neleidžiama įvažiuoti tarptautiniams stebėtojams? Ir tai kelia labai daug nerimo dėl tų gruzinų, kurie vis dar yra likę ir gyvi tose teritorijose, ir nerimo, kadangi iš esmės Rusija tokiu būdu vienašališkai bando tvarkyti šalių kaimynių likimus, kas yra iš esmės nepriimtina tarptautinei bendruomenei“, - kalbėjo URM sekretorius.
Ž.Pavilionis patvirtino, kad Vyriausybė visas grėsmes nuosekliai vertina, joms ruošiasi, kaip tuo pat metu ruošiasi ES ir NATO partneriai. „Mes tiek mąstome kartu, tiek reaguosime kartu į bet kokias galimas grėsmes“, - užtikrino Ž.Pavilionis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas padėtį Gruzijoje vertino kiek optimistiškiau. „Rusija sutiko pajudėti. O tai reiškia tam tikrą perspektyvą. Dabar bus svarstomi tolesni ES žingsniai“, - teigė J.Karosas.
Pasigenda aiškumo
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius ironizavo, kad Rusijai galima padėkoti, jog po karo Gruzijoje Europoje vyksta vieningos politikos paieškos Rusijos atžvilgiu, „kokių Lietuva pageidavo labai seniai ir ragino Europą tai daryti“.
„Būtų labai gerai, jeigu Lietuva imtųsi iniciatyvos, kad ES, kartu ir NATO dokumentuose ir apskritai kalbėsenoje atsirastų labai aiškūs terminai ir nuostatos: „Rusija yra okupavusi teritorijas“, „Rusija yra nepatikima valstybė, nepatikima partnerė“, „Rusija yra įvairiapusė grėsmė euroatlantinei bendrijai, taip pat ir ES“, - sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas.
A.Kubiliaus teigimu, jeigu ES įvardys, kad Rusija yra nepatikima partnerė, tai net ir privačiam verslui bus labai stiprus signalas, kaip reikia matyti verslo perspektyvas Rusijos rinkose. Tuomet, anot politiko, atsiras ir labai konkretūs karinės grėsmės sulaikymo bei energetinio saugumo planai.
Arturas Paknys
