Europos Parlamentą (EP) šturmuoti besirengiančios partijos jau galanda rinkimų kovos kalavijus. Norėdamos suvilioti rinkėjus kai kurios jų nevengia žarstyti ir sunkiai įgyvendinamų pažadų.
Rinkimai į EP numatyti po dviejų mėnesių - birželio 7-ąją. Dauguma juose dalyvauti ketinančių partijų jau pristatė preliminarius kandidatų sąrašus. Artimiausiu metu visuomenės teismui politinės jėgos ketina pateikti ir savo rinkimų programas.
Jose į EP išrinktos mūsų šalies partijos daugiausia dėmesio žada skirti ekonominio stabilumo, energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, geros kaimynystės plėtojimo ir socialinės gerovės skatinimo klausimams. Tarp šių nuolatinių rinkimų "arkliukų" atsidūrė ir pažadai tobulinti euro įvedimo kriterijus ar siūlymai atsikratyti nevisavertiškumo komplekso Europos Sąjungoje (ES) nevartojant tam tikrų terminų.
Tai, kas svarbu Europai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) kol kas yra parengusi tik rinkimų programos projektą. Partijos vadovybei patvirtinti jis turėtų būti pateiktas mėnesio pabaigoje, sulaukus TS-LKD iškeltų kandidatų į EP narius siūlymų, taip pat rezultatų iš Europos liaudies partijos kongreso.
Pirminiame dokumento variante konservatoriai daugiausia dėmesio skiria pagrindinėms ES problemoms ir iššūkiams: ekonominei krizei ir jos įveikimo priemonėms, klimato kaitai, saugumui. "EP yra paneuropiniu lygmeniu dirbanti organizacija. Naivu sakyti, kad eidami ten dirbti išspręsime nacionalines problemas. Dėl to savo rinkimų programoje akcentuojame visai Europai svarbius reikalus", - aiškino vienas programos autorių Seimo narys Egidijus Vareikis.
Vilios socialine ramybe
Socialdemokratų partija (LSDP) į EP rinkimus žygiuos remdamasi programa, parengta pagal Europos kairiųjų politinių judėjimų manifestą. Partiją į rinkimus vedanti Seimo narė Vilija Blinkevičiūtė LŽ pasakojo, kad šis dokumentas labai platus, apimantis svarbiausias sritis: ekonomiką, finansus, socialinius reikalus, lyčių lygybės klausimus, aplinkosaugą.
V.Blinkevičiūtė įsitikinusi, jog socialdemokratų europiniai pažadai aktualūs mūsų šalies visuomenei. Opozicijoje dirbantys kairieji vilios rinkėjus socialine ramybe: finansiniu stabilumu, nedarbo pažabojimu, oria senatve, pažadais skatinti užimtumą.
Socialdemokratų dėmesio centre atsidūrė ir lyčių lygybės klausimai. Pavyzdžiui, į EP išrinkti LSDP atstovai žada rūpintis, kad nesiskirtų moterų ir vyrų atlyginimai. "Svarbiausia - mūsų rinkimų programa orientuota į žmogų. Be to, ji remiasi tik siūlymais, kuriuos EP gali įgyvendinti", - aiškino V.Blinkevičiūtė.
Nepamirštų ir jėgainės
Partijos "Tvarka ir teisingumas" rinkimų programoje - keli pagrindiniai punktai. Į EP patekę "tvarkiečiai" žada tramdyti bankų, prekybos ir energetikos monopolijas, rūpintis mūsų krašto energetine nepriklausomybe, mažinti eurobiurokratiją, stiprinti ES regioninę politiką. Jie taip pat sieks, kad Lietuva taptų geros kaimynystės santykių iniciatore, bandys pagreitinti Bendrijos remiamų infrastruktūrinių projektų (pavyzdžiui, greitkelio "Via Baltica", geležinkelio "Rail Baltica", elektros tiltų tiesimo) plėtrą.
Partijos pirmininkas ir pirmasis "tvarkiečių" kandidatas į europarlamentaro mandatą Rolandas Paksas LŽ tikino, kad patekę į EP jie nepamirštų ir Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo klausimo. "Politinio pritarimo šiam reikalui siektume visose pagrindinėse ES institucijose", - aiškino jis.
Keistų net terminus
Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) savo rinkimų programą dar tik rengia. Pirminiame jos variante daug dėmesio skiriama ne tik mūsų kraštui aktualiausiems klausimams, bet ir ambicingoms iniciatyvoms.
Liberalcentristus į EP rinkimus vesiantis partijos pirmininkas Artūras Zuokas LŽ pasakojo, kad vienas pagrindinių jų ketinimų - vienyti naujosioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms atstovaujančius europarlamentarus. Į EP patekę liberalcentristai taip pat siektų pakeisti vadinamuosius Mastrichto kriterijus, būtinus norint įsivesti eurą, stengtųsi gerinti įvairių Bendrijos institucijų darbą, mažintų biurokratinį aparatą, rūpintųsi efektyvesniu energetikos problemų sprendimu.
EP atsidūrę liberalcentristai politinio korektiškumo labui norėtų kitokiu terminu pakeisti žodį "parama". "Paramos prašymas naujosioms ES valstybėms sukūrė nevisavertiškumo kompleksą. ES norime būti vertinami kaip lygiaverčiai partneriai, o ne paramos kaulytojai", - dėstė A.Zuokas.
Aktualu ir pačiam
Per praėjusius EP rinkimus daugiausia mandatų iškovojusi Darbo partija (DP) taip pat sudėliojo savo rinkimų programą. Daugiausia dėmesio joje skiriama Lisabonos sutarčiai ir būsimam jos įgyvendinimui, socialinės gerovės užtikrinimui.
DP akiratyje atsidūrė ir mūsų šalyje įsisenėję žmogaus teisių pažeidimai. Į EP rinkimus "darbiečius" vesiantis partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas neslepia, kad pažaboti tuos pažeidimus Europos mastu jį skatina ir asmeninė patirtis. DP pirmininkas jau kelerius metus turi nemalonumų su teisėsauga. Prokurorai V.Uspaskichą kaltina apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Dėmesiui patraukti
Politologas Algis Krupavičius partijų europinius rinkimų pažadus siūlo vertinti kritiškai. EP nėra svarbiausia ir daugiausia galių turinti ES institucija, todėl reikia gerai pasverti, ar politikų garsiai žarstomi ketinimai gali būti įgyvendinti.
A.Krupavičius teigiamai vertina mūsų šalies politinių partijų iniciatyvas mažinti pagrindinėse ES įstaigose išsikerojusią eurobiurokratiją. Tačiau politologui abejonių kelia ketinimai skatinti gerą kaimynystę. Anot jo, šie reikalai - daugiausia Europos Komisijos prioritetas.
Politologas Tomas Jakeliūnas taip pat sutinka, jog nemaža dalis darbų, kuriuos Lietuvos partijos tikina nuveiksiančios EP, sunkiai arba visai neįgyvendinami. "Daug pažadų į rinkimų programas įtraukti tik tam, kad patrauktų visuomenės dėmesį. Juk didelė dalis rinkėjų dar menkai orientuojasi, kokia EP kompetencija", - aiškino jis.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
