„Lietuvos pasirengimas, kalbu ir apie jos saugumo kokybę, yra daug geresnis, žymiai aukštesnės kokybės, nei tai buvo pastarųjų „Zapad“ pratybų metu 2013 metais, kai Lietuva praktiškai buvo viena. Dabar mes turime gynybos planus, NATO turi atskirus planus, mūsų pajėgos integruotos, ir tai nauja kokybė“, – po uždaro komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas.
„Ką padarėme per šiuos metus, namų darbus, šiandien galime jaustis žymiai saugesni nei prieš metus, nekalbant jau apie situaciją prieš keletą metų. Gerokai išaugę ir mūsų gynybiniai pajėgumai, ir mūsų žmonių sąmoningumas. Reikėtų kartu suprasti, kad agresijos eskalavimas yra nuolatinis, „Zapad“ pratybos vyksta ne pirmą kartą, ir mums labai svarbu, kad mūsų saugumo kokybė po šių „Zapad“ pratybų (nemažėtų), kad negrįžtume atgal, nes viešoj erdvėj pasigirsta, kad galbūt per daug dėmesio skiriama saugumui “, – kalbėjo V.Bakas.
NSGK pirmininko pavaduotoja, opozicinių konservatorių atstovė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad „NATO savalaikiai sprendimai dislokuoti čia pajėgas, mūsų sprendimai stiprinti gynybą davė savo vaisius ir Rusija pristabdė karinę eskalaciją mūsų regione“.
„Zapad“ pratybos savo mastu ir turiniu yra tokios pačios kaip ir anksčiau, jos turi puolamojo pobūdžio elementų, jų mastas yra daug didesnis nei viešai deklaruojama, kaip ir buvo 2013 ar 2009 metais, bet šiandien aš jaučiuosi žymiai saugesnė negu 2013 metais, nors 2013 metais tokio dėmesio visuomenės ir žiniasklaidos nebuvo. Bet kadangi šiandien NATO visiškai pasiruošęs tokio pobūdžio paprovokavimui prie NATO sienų iš Rusijos pusės, todėl ir ta situacija yra palyginti rami“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Ji taip pat antrino komiteto vadovui, kad nerimą kelia kitas dalykas – jog praėjus „Zapad“ pratyboms neįsigalėtų nuomonė, jog Lietuvai nebereikia stiprinti gynybinių pajėgumų.
„Man šiek tiek neramu, kad dalis žmonių ir visuomenės galvoja, kad „Zapad“ pratybos praeis, nieko neįvyks, ir žiūrėkite – kam gi reikia tęsti mūsų kariuomenės finansavimą. Čia būtų labai pavojingas mąstymas, galvojimas, ir gali būti, kad Kremlius panašiai ir norėtų, kad pas mus taip atsitiktų, kad žmonės būtų susitelkę į „Zapad“ pratybas, o po to staiga įvyktų toks nusiraminimas. Niekas nepasikeitė prie mūsų sienos, visos jų dislokuotos priemonės šalia mūsų išlieka“, – pabrėžė NSGK pirmininko pavaduotoja.
Komiteto vadovas V.Bakas taip pat įvardijo, kad jam didesnį nerimą „Zapad“ kontekste kelia galimos provokacijos šalies viduje.
„Anksčiau mūsų žvalgybų vadovai teikdami ataskaitas kalbėjo apie galimas provokacijas, bet galbūt tokį didesnį nerimą kelia ne tiek situacija išorėje kiek viduje, kai matome tam tikrų žmonių grupių bandymą įsitraukti į destruktyvias veiklas, parodyti valstybę kaip tokią, kuri pažeidinėja žmogaus teises. Labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu žmonės, matydami tam tikrų marginalizuotų grupių, ar tiesiog žmonių, kurie pyksta ant visko, (veiksmus), nepasiduotų vidinėms provokacijoms ir bandymams supriešinti visuomenę viduje“, – kalbėjo V.Bakas.
Paprašytas įvardinti, kokias marginalizuotas grupes turėjo omenyje, komiteto vadovas sakė nenorintis detalizuoti.
Rugsėjo 14–20 dienomis Rusija ir Baltarusija rengia bendras karines pratybas. Maskva skelbia, kad pratybose dalyvaus mažiau nei 13 tūkst. karių, tuo metu Vakarų žvalgyba sako, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose dalyvaus apie 100 tūkst. karių.
Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.