Vakar vykęs Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdis parodė, kad miesto politikai vis dar jaučiasi kaip studentai po studijų baigimo – žinių daug, bet patirties - nulis. Nors dabartinės sudėties Taryba dirba jau porą metų, o pati Taryba kaip valdymo organas Šiauliuose egzistuoja apie porą dešimtmečių, tačiau akivaizdu, kad politikai iki šiol nesuprato savo darbo specifikos.
Uždraudė rūkyti
Kaip vakarykščio posėdžio metu replikavo Tarybos narė Nijolė Budrytė, kai svarstomi klausimai, susiję su projektais, už milijonus litų, visiems politikams viskas aišku. Bet menkiausios smulkmenos įplieskia karščiausias diskusijas. Tokia pastaba išsakyta po to, kai politikai karštai diskutavo dėl nerūkymo zonų plėtros net ir po įvykusio balsavimo. Balsų dauguma sprendimas buvo patvirtintas.
Numatyta uždrausti rūkyti viešojo transporto keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse, Dainų pėsčiųjų tako atkarpoje nuo Tilžės iki Dainų gatvės, Vilniaus gatvėje nuo turgaus iki Šiaulių viešbučio (pėsčiųjų atkarpoje), taksi stovėjimo aikštelėse, masinių renginių metu, kapinėse, miesto parkuose ir skveruose, viešosiose prekybos vietose. Būtent pastaroji sąvoka ir sukėlė diskusijas.
Nesuprato reikšmės
Pasak kai kurių politikų, teisininkai išaiškino, kad viešosios prekybos vieta yra valstybinėje žemėje esančios prekybos vietos. Pavyzdžiui, dalis centrinio turgaus prekyviečių yra ant valstybinės žemės, tačiau kita dalis turgaus priklauso privačiam asmeniui. „Taip išeina, kad valstybinėje žemės dalyje prekiaujantis asmuo rūkyti negalės, o šalia jo privačioje dalyje galės ir Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nieko negalės padaryti“, - kalbėjo Tarybos narė Elena Mockuvienė, o jai pritariančiai galva linksėjo salėje sėdėjusi Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė.
Taip pat klausimų kilo ir dėl sprendimo įsigaliojimo datos. Sprendimo projekte numatyta, kad sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo vietinėje spaudoje (t. y., kitą ketvirtadienį, kai yra spausdinamos Savivaldybės žinios). Tokio trumpo laiko, anot politikų, neužtenka pasiruošti. Taip pat pasigirdo kalbų, kad verslininkai geriau nieko nedarys, nei vykdys Tarybos sprendimą. Pasak pranešėjos, Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos Ievos Andruškevičiūtės, bus remiamasi kitų savivaldybių patirtimi – pirmuosius mėnesius nerūkymą kontroliuojantys pareigūnai bus atlaidesni.
Nesuvaldė sumaišties
Tačiau daugiausia sumaišties kilo tada, kai buvo svarstomi nekilnojamojo turto mokesčio 2014 metų tarifai ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai. Abu kartus pranešėja Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė pagarsino, kad Tarybos komitetuose buvo siūlytos sprendimų alternatyvos, tačiau jos parengtos nebuvo, kadangi valdininkai nematė pagrindo keisti sprendimo projekto jo rengimo eigoje. Tokius atsakymus ne vienas posėdžio dalyvis pavadino kaip valdininkų arogancija, nes pagal teisės aktus valdininkai turėjo atsižvelgti į politikų siūlymus. „Kam tada reikalinga Taryba, jeigu valdininkai neklauso viršesnio valdymo organo nurodymų? Dvidešimt metų Taryba dirba ir iki šiol nežino tvarkos“, - stebėjosi salėje susirinkę šiauliečiai.
Kilusios sumaišties posėdžio pirmininkas meras Justinas Sartauskas eilinį kartą negalėjo suvaldyti. Jau ne pirmas posėdis, kada dėl įvairiausių priežasčių kyla diskusijos, kurioms mero pareiga būtų neleisti įsiplieksti. Po ilgų išvedžiojimų meras liepė valdininkams parengti abiejų klausimų sprendimo alternatyvas ir balsavimą dėl šių klausimų nukėlė į posėdžio pabaigą. Atidėlioti svarstymo nebuvo galima, nes tarifus nustatyti buvo privaloma iki birželio 1 d. Posėdžio pabaigoje abu klausimai buvo priimti jau be jokių diskusijų. Gal dėl to, kad pervargę ir išsikalbėję politikai jau nebeturėjo jėgų veltis į diskusijas, o gal ir dėl to, kad salėje nebuvo likę žiniasklaidos atstovų.
Stokoja patirties ir profesionalumo
Šių metų balandžio pradžioje dabartinės kadencijos miesto Taryba minėjo dvejų metų sukaktį. Ta proga miesto meras apžvelgdamas Tarybos darbą pripažino, kad politikams reikėjo nemažai laiko prisiderinti prie ritmo ir išmokti dirbti. Visgi, nuopelnus užgožia nepadaryti darbai, milžiniškos miesto skolos ir vis labiau ryškėjantys partijų nesutarimai. Akivaizdu, kad vos tik sėdę prie miesto valdymo vairo politikai pasijuto kaip studentai, kuriems teorines žinias reikia pritaikyti praktikoje. Dėl patirties stokos ir vieningos nuomonės nebuvimo labiausiai kenčia miesto interesai.
Nors Taryboje yra nemažai politikų, turinčių ilgametę politinę patirtį (kai kurie politikai dirbo ne tik miesto merais ar Tarybos nariais, bet ir Vyriausybėje bei Seime), tačiau iki šiol vis tiek stokoja profesionalumo ir savo energiją posėdžiuose švaisto politinių dividendų kaupimui, o ne svarbių miesto problemų realių sprendimų paieškai.
Mindaugas LAURINAITIS
