Policininko perspėjimas apie gresiančią maksimalią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą kai kuriais atvejais gali būti suprastas kaip užuomina duoti kyšį.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse po žodelio "arba" nurodytos nuobaudos gresia ne visiems pažeidėjams ir gali būti panaudotos kaip gąsdinimo priemonės. Ir provokacija neformaliai "išpirkti" savo kaltę.
"Arba" galioja ne visada
Pavyzdžiui, už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui gresia 100-200 litų bauda arba teisės vairuoti atėmimas 1-6 mėnesiams. Užfiksavęs pažeidimą policininkas gali vairuotojui pasakyti, kad iš jo gali būti atimtos teisės. Taip, bet ne visais atvejais.
"Aklai baudos neskiriamos. Kiekvienas pažeidimas - atskiras atvejis. Pareigūnas įvertina, ar jo metu buvo sukeltas pavojus eismo saugumui, patikrina vairuotoją: ar jis jau turėjo nuobaudų už tą patį ar kitus pažeidimus, ar nustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės", - sako Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Ramūnas Šideikis.
Anot jo, įmanoma, kad perspėjimas apie maksimalią sankciją gali būti provokacija.
"Tarkime, vairuotojas prasižengė pirmą kartą - nepraleido pėsčiojo per perėją. Kodekse nurodoma, jog už šį pažeidimą jis gali būti nubaustas 100-200 litų bauda arba teisių atėmimu iki 6 mėnesių. Iš karto apie šią sankciją prabilęs pareigūnas yra neteisus ir galimai užsimena apie kyšį", - aiškina R. Šideikis.
Jeigu vairuotojas baudžiamas pirmą kartą, baudos dydis gali būti nuo minimumo iki vidurkio, už pakartotinį prasižengimą tais pačiais metais - nuo vidurkio iki maksimumo, o jei ir tai jo nesudrausmins - gresia nuobauda, nurodyta po žodžio "arba".
"Tai įrodo, kad policija siekia auklėti, o ne bausti. Maksimali bausmė skiriama tik tuo atveju, jeigu žmogus taisykles pažeidžia sistemingai, o piniginės baudos jam proto neįkrečia", - sako Kelių policijos biuro skyriaus viršininkas.
Dar vienas pavyzdys - nuobaudos už saugos diržo nesegėjimą. Mėnesiui teisės vairuoti asmuo gali netekti tik tuo atveju, jeigu per metus jis už šį pažeidimą bus sulaikytas trečią kartą - pirmuosius du kartus jam bus skiriama piniginė bauda.
Kameros automobiliuose
Informacija apie nuobaudas - jokia naujiena, sako R. Šideikis, tiesiog pastaruoju metu pastebima tendencija, kad nesąžiningi pareigūnai galimai naudojasi perspėjimais apie maksimalias baudas.
"Ne visi vairuotojai išmano Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir išgirdę, kad, pavyzdžiui, už pirmą nesustojimą prie perėjos gali netekti teisių, išsigąsta, juk pažymėjimo atėmimas bent trumpam laikui gali komplikuoti jo kasdienį gyvenimą. Todėl galimai ir bando išsisukti. Nesąžiningi pareigūnai tuo naudojasi. Jaučiame pareigą informuoti visuomenę, tai prevencija", - pasakoja R. Šideikis.
Be to, kelių policininkas tiesiog gatvėje teisės vairuoti atimti negali - tokius nutarimus po nagrinėjimo priima tik Kelių policijos biuro pareigūnas.
Jis pripažįsta, kad yra nesąžiningų pareigūnų, o vykdant antikorupcines priemones siekiama tik sumažinti jų skaičių.
"Savo darbą dirba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, policijos Vidaus tyrimų tarnyba, be to, jau keliuose automobiliuose įrengtos specialios stebėjimo sistemos - kameros filmuoja ne tik tarnybinio automobilio vidų, bet ir tam tikrą išorės dalį. Šios sistemos bus diegiamos toliau", - kovos su korupcija priemones vardija R. Šideikis.
Kita medalio pusė
Apie kyšius imančius policininkus puse lūpų kalba daug vairuotojų, tačiau tokių, kurie apie provokacijas praneša tiesiai šviesiai, yra vienetai, todėl kalbas apie kyšius pagrįsti ir įrodyti labai sunku.
Kita vertus, sako R. Šideikis, antri metai visoje Lietuvoje daugėja atvejų, kai patys pareigūnai praneša apie bandymus juos papirkti.
Remiantis policijos pranešimais, dažniausiai kyšiais bando išsisukti neblaivūs ir leistiną greitį viršiję vairuotojai. Beje, į Klaipėdos apskrities policijos komisariatų interneto tinklalapius netrukus turėtų sugrįžti "gėdos lenta" - sąrašai vairuotojų, kurie vairavo išgėrę.
Anot R. Šideikio, sąrašai jau baigiami ruošti.
Valdas PRYŠMANTAS
