Vadinamoji kyšių politika – itin įsisenėjusi, todėl sunkiai išraunama problema. Tačiau, kaip skelbia šalies policijos vadovai, įvairios kovos su kyšininkavimu priemonės pamažu duoda teigiamų rezultatų. Štai visuomenės požiūris į kelių policininkus, kuriems dažniausiai klijuojamas kyšininkų vardas, pastaruoju metu gerėja – tai rodo apklausos ir statistika.
Požiūris keičiasi Anot Policijos departamento pranešimo, prieš 3 metus šalies Kelių policiją korupcijos požiūriu visuomenė vertino prasčiausiai tarp visų policijos institucijų – esą šios srities policininkai yra patys didžiausi kyšininkai. Tuomet 29 procentai Lietuvos gyventojų teigė, kad Kelių policijos pareigūnai yra labai korumpuoti, ir tik 9 proc. – jog visai nekorumpuoti. Bet dabar visuomenės nuomonė apie šiuos pareigūnus labai sparčiai pakitusi: juos itin neatspariais prieš kyšio davėjus ir siūlytojus laiko jau tik 15 proc. gyventojų. Taigi teigiamai pareigūnus korupciniu požiūriu vertinančių gyventojų skaičius pastebimai išaugo.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas linkęs akcentuoti, kad kyšininkavimu kaltinti vien policijos pareigūnus yra neteisinga. Juk šiame veiksme iš tiesų dalyvauja 2 pusės – tas, kas kyšį priima, ir tas, kuris jį siūlo ar duoda. Taigi kol bus siūlančiųjų, tol rasis ir imančiųjų, nes atsilaikyti prieš papildomą „uždarbį“ sugeba toli gražu ne visi. Ypač – kai eilinių policijos pareigūnų atlyginimai nėra viliojantys.
Išspręs moterys?
Vis dėlto policijos vadovai džiūgauja, kad Kelių policijos pareigūnai vis dažniau ir garsiau patys kalba apie tai, jog neteisėto savo elgesio negalima pateisinti mažais atlyginimais. Neprarandama ir vilties, kad didžioji dalis jaunimo, nutarusio dirbti policijoje, iš anksto žino, jog savo uždarbiu nebus atlyginimų lentelių viršūnėje, ir, vaizdžiai tariant, jau savo kraujuje turi nebesvyruojantį nepakantumą kyšininkavimui.
„Pastebime, kad į Kelių policiją pretenduoja jauni, motyvuoti pareigūnai ir todėl yra pagrindo manyti, kad jie bus atsparesni korupcijai, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius. – Kelių policijos naujokams rengiami mokymai, nagrinėjamos galimos korupcijos rizikos, taip pat atsakingai parenkame naujokams kuratorius – siekiame, kad jaunas pareigūnas, atėjęs į kolektyvą, perimtų tik gerąją praktiką“.
Dar vienas momentas, viliantis, kad mažės kyšininkaujančių pareigūnų, yra „sunkioji artilerija“ – siekis į Kelių policiją pritraukti kuo daugiau dailiosios lyties atstovių. Vairuotojai jau turėjo pastebėti, jog patrulių ekipažuose padaugėjo pareigūnių moterų. Mat manoma, kad moterys apskritai yra kur kas atsparesnės korupcijai – taip rodo ir tarptautiniai tyrimai. O ir skaičiai Lietuvoje tai liudija: iš visų policijos pareigūnų, kuriems pareikšti įtarimai dėl kyšių, moterys sudaro tik 5 procentus. Pastaruoju metu nemalonumų dėl to turi Kazlų Rūdos policininkė Ramunė Buragaitė, Kaišiadorių policininkė Živilė Zdanavičiūtė.
Drąsiausi – „su kvapu“
Kyšiai policijos, ypač – Kelių policijos, darbe yra kasdienybė. Policijos įvykių suvestinėse per mėnesį paprastai būna tik viena ar dvi dienos, kai nepradedamas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo papirkti kelių policininką. Dažniausiai tokių atvejų kasdien užfiksuojama po 2–3, o būna tokių „derlingų“ parų, kad įkliūva ir iki 10 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų, ketinusių „susitarti“.
Anot statistikos, bandymų papirkti policininkus daugėja. Štai per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 837 tokie atvejai – tai yra 7 proc. daugiau nei per tokį pat laiką pernai, kai buvo užfiksuoti 783 bandymai papirkti.
Policijos departamente sistemingai analizuojami ir apibendrinami visi nustatyto kyšininkavimo atvejai – iš to aiškėja simbolinis kyšį pasiūliusio ar jį davusio asmens portretas.
Štai dažniausiai policininkams kyšius siūlo girti vairuojantys asmenys, mat apsvaigęs žmogus yra ir drąsesnis, ir dosnesnis. O tokių atvejų labai daug yra todėl, kad Lietuvos žmonės vis dar toleruoja „girtą vairavimą“. Štai vienos apklausos, kurioje dalyvavo 10 000 žmonių, atsakymai tikrai nedžiugina: tik 59 proc. asmenų atsakė, kad niekada nesėda prie vairo būdami išgėrę. Kiti – linkę rizikuoti. Iš jų 6 proc. atsakė, kad nemato nieko blogo, jeigu „sugeba“ vairuoti išgėrę, o 21 proc. dalyvių paaiškino, kad neblaivūs jie nevairuoja tik tada, kai jaučiasi labai jau girti.
Tarp visų, šiais metais bandžiusių papirkti policininkus, nuo alkoholio ar nuo narkotikų apsvaigę asmenys sudarė 51 proc. Pernai šis skaičius buvo mažesnis – 44 proc.
Tarp asmenų, kurie įkliuvę dažniausiai siūlo policininkams problemą išspręsti kyšiu, yra ir greitį mėgstantys viršyti padaužos, ir plepiai, vairuojantys kalbėdami telefonu, ir neturintieji teisės vairuoti, bet to nepaisantieji, ir vairuotojai, įkliuvę su kontrabandinėmis prekėmis.
Jaunimas kopijuoja
Dažniausiai policijos pareigūnus bando papirkti asmenys, kuriems yra 20–49 metai. Vadinasi, kyšininkavimo problema dar ilgai bus aktuali, nes tokio amžiaus vairuotojai prie vairo sės dar ilgai. Nebent jų požiūris į šią problemą pasikeistų.
Nerimą kelia ir jaunoji karta – net visai dar paaugliai. Šiais metais (iki gruodžio 1 d.) jau 28 jaunuoliai (pernai – 5 per visus metus), kuriems yra 18–19 metų, užsidirbo teistumą už bandymą papirkti pareigūnus. Apmaudu, kad tėvų ir senelių tradiciją „tartis“ perima net ir 17 metų neturintys paaugliai. Tokių šiais metais iki šiol buvo jau 7, o pernai per visus metus – 2. Tad sunku prognozuoti, koks „kelių erelis“ išaugs, pavyzdžiui, iš 17 metų jurbarkiečio, kuris neseniai, policininkų sulaikytas dėl dviračio vairavimo taisyklių pažeidimo, ne tik 100 litų pasiūlė „už tylą“, bet ir buvo lengvai apgirtęs – pripūtė 0,74 promilės alkoholio.
Nors, kaip jau minėta, moterys yra labiau už vyrus nusiteikusios prieš kyšininkavimą, tačiau ir jų įkliūva dėl bandymo papirkti policininkus. Moterys sudaro 9 proc. visų papirkimo atvejų. Ir tai rodo, kad dailiosios lyties atstovės pamažu perima vyrų madą, nes pernai šis rodiklis buvo 7 proc.
Kalbant apie kyšiui pritariančiųjų išsilavinimą, labiausiai papirkti pareigūnus yra linkę asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą – tokių šiais metais buvo jau 356, arba 43 proc. visų kyšininkų. Toliau rikiuojasi pagrindinį išsilavinimą įgiję asmenys (16 proc.), aukštąjį (13 proc.), profesinį ir aukštesnįjį (po 11 proc.).
26 proc. visų papirkėjų buvo bedarbiai.
O 34 asmenys, iš jų – 1 moteris, padarė tokią pačią nusikalstamą veiką pakartotinai, nes pirmas kartas jų neatbaidė nuo nusikaltimo.
Siūlė... avį pasigauti
Nors dauguma Lietuvos gyventojų nuolat skundžiasi, kad gyvena vis skurdžiau, tačiau kyšius, kai įkliūva, bruka jau didesnius. Štai vidutinė policininkams siūlytų pinigų suma šiemet išaugo iki 493 litų. Pernai buvo 401 litas.
Pati mažiausia šiemet pasiūlyta pinigų suma buvo 10 litų, o didžiausia – 40 tūkst. litų. Tiek pinigų Vilniaus policininkams gegužę siūlė čigonas A. B. (45 m.), įkliuvęs dėl disponavimo heroinu. Bet pareigūnai atsilaikė prieš tokį „auksinį“ pasiūlymą, papildytą dar ir auksine grandinėle bei žiedu su deimantais, ir kaipmat pradėjo romui antrą ikiteisminį tyrimą – dėl bandymo papirkti.
Beje, 2013 metais mažiausia kyšio suma irgi buvo 10 litų, o didžiausia – 80 tūkst. litų. Tiek daug pinigų pareigūnams siūlė du 30 ir 33 metų vyrai, įkliuvę Vilniuje dėl sukčiavimo.
Kai visi tie siūlyti kyšiai susumuojami, išeina tikrai gundanti suma: vien per pirmąjį šių metų pusmetį šalies policijos pareigūnams buvo pasiūlyta 353 662 litai – tiek „lengvų“ pinigų galėjo nusėsti į policininkų kišenes. O pernai – 274 609 litai. Taigi siūlytų kyšių bendra suma išaugo beveik 1,3 karto.
Dažniausiai pareigūnams šiemet siūlyti kyšiai litais, bet netrūko ir užsienio šalių valiutos – eurų, svarų sterlingų, dolerių, kronų, zlotų, rublių. O kas iš pažeidėjų neturėjo pinigų tą momentą, tai siūlė ir kitką – „ant šampano“, sidabrinę grandinėlę, šokolado plytelę, automagnetolą, kazino žetonų, baldų ir medienos, banko kortelę, kad pareigūnai galėtų patys nusiimti pinigų, ar pasiimti visas surastas kontrabandines cigaretes, padaryti remontą... O jurbarkietis G. G. (37 m.), spalio viduryje įkliuvęs dėl melagingo pranešimo, pribloškė dar negirdėtu kyšiu – sunkiai apgirtęs vyras, išsikvietęs patrulius dėl neva užsirakintuose namuose triukšmaujančio ir tėvo nebeįsileidžiančio sūnaus, bet tuoj supratęs, kad melo kojos trumpos, policininkams siūlė... gyvą avį! Tik esą ją reikėtų patiems pasigauti, o už šį vargą jis dar pridėtų 100 litų, kuriuos policininkai pasiimtų iš jo uošvės…
Žinoma, pareigūnai avies negaudė ir pas svetimą uošvę nevažiavo, o įvykį užfiksavo, ir iki šiol jis Jurbarko policijoje minimas kaip bene linksmiausias metų anekdotas iš policininkų kasdienybės.
Kova ir „su savais“
Kaip skelbia Policijos departamentas, siekiant stiprinti korupcijos prevenciją Kelių policijoje, imamasi įvairių priemonių komplekso. Buvo sugriežtinta pareigūnų veiklos ir specialiosios įrangos naudojimo kontrolė, kad nepasikartotų Kauno ir Kazlų Rūdos policininkų „patirtis“ – girtumu nebūtų melagingai apkaltinami blaivūs vairuotojai. Taip pat buvo patobulinta pati įranga, imtasi aktyvios antikorupcinio švietimo sklaidos.
Be to, tie policininkai, kurie užfiksavo bandymus papirkti, skatinti papildomai, o kandidatai į padidinto jautrumo korupcijai pareigybes buvo tikrinami pagal specialią metodiką, parodančią polinkio į korupciją lygį. Visos šios priemonės lėmė, kad netolerancija pažeidimams Kelių policijoje auga, o pareigūnų, kuriems skirtos tarnybinės nuobaudos, skaičius mažėja.
Vis dėlto per 11 šių metų mėnesių buvo pradėta net 117 ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtariamieji yra policijos darbuotojai, ir beveik pusė šių tyrimų – dėl kyšininkavimo. Daugiausia tokių ikiteisminių tyrimų buvo pradėta Kauno (24), Klaipėdos (16) ir Vilniaus apskrityse (15).
22 tokius tyrimus šiemet pradėjo Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai. Ši tarnyba veikia dar tik 3 metus. Ji buvo įsteigta tam, kad siektų apsaugoti pačius policijos darbuotojus nuo neteisėtų poveikių, didintų pareigūnų atsparumą korupcijai, tirtų galimus policininkų tarnybinius pažeidimus ir nusikaltimus, vykdytų operatyvinę veiklą, daug dėmesio skirtų kyšininkavimo problemai spręsti. Iš pradžių Imuniteto tarnybos pareigūnus kolegos vertino, švelniai tariant, atsargiai – kaip tuos, kurie „eina prieš savus“. Todėl būta nepasitenkinimo balsų. Tačiau per 3 metus, kaip teigia policijos vadovai, vis daugiau pareigūnų pripažįsta Imuniteto valdybos būtinumą.
Kyšininkų „javapjūtė“
Beje, viešinti kyšininkus ir traukti juos baudžiamojon atsakomybėn aktyviai pradėta 2006-ųjų pradžioje, kai policijos įvykių suvestinėse net stebino atsiradę „naujos mados“ įrašai – kad sulaikytas ir bus teisiamas kyšį policininkams pasiūlęs asmuo. Iki tol tokie atvejai būdavo nutylimi, kyšininkai būdavo baudžiami tik už padarytą nusižengimą. Užtat ir sklido iš lūpų į lūpas perduodama tautosaka apie esą brangiausias kelių policininkų gyvenamąsias pilis ir anekdotai apie algos neva neskubančius pasiimti šiuos pareigūnus, nes jiems tikrasis uždarbis – būtent kyšiai, o atlyginimas – tai tik kapeikos, arbatpinigiai.
Per tuos beveik 9 metus, kai vyksta kyšininkų „javapjūtė“, anot pačių pareigūnų, situacija labai pasikeitė – sparčiai auga jų nepakantumas visiems, kas tik bando problemą spręsti kyšiu. O patys KET pažeidėjai ir kitaip įkliuvusieji tikina, kad esą niekas nepasikeitė, tik „kartais vykdoma kyšių neėmimo akcija“...
Bet generalinis komisaras Linas Pernavas nelinkęs pasiduoti tokiai nuomonei. „Atsakingai pareiškiu, kad policija ir toliau laikysis nulinės tolerancijos korupcijai politikos, – teigė jis. – Davimas ar bandydamas duoti kyšį neišperka kaltės, o ją tik didina. Norime, kad vairuotojai suprastų, jog KET pažeidimas yra klaida, o kyšio davimas – jau nusikaltimas.“
Atbaidyti nuo kyšininkavimo siekiama ir vaizdinėmis priemonėmis. Štai neseniai sukurtas naujas plakatas, kuriuo startavo antikorupcinė akcija „Kyšis išpurvina“. Juk manoma, kad nuolat kartojama ta pati mintis galiausiai pasiekia žmogaus sąmonę.
Tik faktai:
Už papirkimą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Yra tokių asmenų, kurie, davę kyšį, patys sutinka būti traukiami atsakomybė, bet nori, kad ir kyšininkaujantis pareigūnas būtų nubaustas. Vairuotojai turi žinoti, kad jie, pranešę apie duotą kyšį, bus atleisti nuo atsakomybės už jo davimą. Įtarimai dėl kyšininkavimo gali būti pareikšti ir po daugelio metų, todėl priimti sąžiningus sprendimus niekada nėra vėlu.
Jei buvote išprovokuotas duoti kyšį ir jį davėte, nedelsdami praneškite telefonu 112.
Jei apie kyšio reikalavimą ar provokavimą jį duoti nusprendėte pranešti praėjus kuriam laikui, skambinkite tel. (8 5) 272 5372, kreipkitės internetu epolicija.lt, rašykite elektroniniu paštu [email protected]
Daugiau informacijos apie baudų didžius, kyšius ir gresiančias sankcijas galima rasti interneto svetainėje www.kyšis-nusikaltimas.lt
Irena ZUBRICKIENĖ
